Ekspertai sutinka, kad algos toliau didės, nors gal ir mažesniu tempu.
Ekonomistas Roma Lazutka teigia, kad žmonių optimizmą metų pabaigoje, be kita ko, lemia ir vieša informacija apie didėjančius atlyginimus, ypač viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Gyventojai, kurie atsako, ar jų algos didės, ar mažės, nesiremia ekonomine analize, bet daugiausia remiasi informacija, kuri sklinda viešai.
Kai kurie, žinoma, turi kokius nors pažadus iš savo vadovų arba mato įmonėje pateiktus pokyčius“, – BNS sakė ekonomistas.
Jis pridūrė, kad metų pradžioje buvo diskutuojama apie mokesčių didinimą, o pabaigoje – apie keliamus atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, augančią minimalią mėnesio algą, todėl paskutinį metų ketvirtį žmonės rodo didesnį optimizmą.
„Metų pradžioje buvo daug diskutuojama dėl mokesčių reformos ir atrodė, kad bus (didesni mokesčiai – BNS), tai to optimizmo buvo mažiau.
Tuo tarpu į metų pabaigą, kada artėjo biudžeto svarstymas Seime ir valdžios pažadai, kad bus didinamos algos, dėl minimalios algos didinimo nuspręsta. (…) Tai bendro pobūdžio informacija galėjo daryt įtaką nuomonėms žmonių“, – teigė R. Lazutka.
„Kada svarstomas biudžetas iš valdžios pusės dažniausiai minima, kad algos padidės. Policininkams, mokytojams nebuvo pinigų, paskui (Vyriausybė juos – BNS) surado. Visa tai veikia žmonių nuotaikas“, – pridūrė ekspertas.
Kaip rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa, manančiųjų, jog jų atlyginimai augs, yra 14 proc. punktų daugiau nei tų, kurie tikėjosi mažėjimo.
Algų augimo ketvirtąjį ketvirtį tikėjosi 21 proc., tuo metu pirmąjį–trečiąjį ketvirčiais – 16 proc. apklaustųjų.
Banko vadovas Lietuvoje Darius Burdaitis teigia, kad lūkesčius dėl algų augimo galėjo nulemti ne tik auganti ekonomika, bet ir metų pabaiga, kai dalis darbuotojų sulaukia priedų, premijų ar kitų papildomų išmokų.
23 proc. apklaustųjų tikisi, kad per artimiausius tris mėnesius jų finansinė padėtis pagerės, o 18 proc. – kad pablogės.
Tai rodo teigiamą finansinių lūkesčių balansą, priešingai nei antrąjį ir trečiąjį (minus 2 proc.) bei pirmąjį ketvirtį (minus 12 proc.).
Anot D. Burdaičio, optimizmą dėl finansinės padėties artimiausias mėnesiais nulėmė tai, kad darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija. Be to, svarbus veiksnys buvo ir kritęs „Euribor“, dėl ko sumažėjo būsto paskolų įmokos.
Atlyginimai augs ir 2026 metais
„Citadele“ skaičiavimais, 2026 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti apie 7 proc. – panašiai, kaip ir šiemet.
„Swedbank“ lapkritį skelbė, kad kitąmet algos vidutiniškai augs 8 proc. SEB bankas prognozavo, kad valstybės sektoriuje atlyginimai 2026 metais augs apie 7 proc., o privačiame – apie 8 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, jog atlyginimai augs 9,1 proc., Finansų ministerija skaičiavo 7,3 proc. augimą.
Visgi D. Burdaitis pabrėžia, kad darbo jėgos paklausos ir pasiūlos disbalansas pastaruoju metu mažėja, todėl atlyginimų augimo tempas lėtėja.
R. Lazutkos teigimu, kelerius metus iš eilės sparčiai didėjant atlyginimams ir kai kuriems analitikams prognozuojant šio augimo lėtėjimą, taip nebūtinai nutiks.
„Augimas (algų – BNS) yra labai spartus ir vis būna lūkesčiai, kad jau augimas turėtų sulėtėti. Gali būti ir taip, bet nebūtinai. Algos auga nuo labai žemo lygio, jos buvo labai nukritę 2014 metais. (…)
Algų augimas yra spartus jau kokius aštuonerius metus“, – BNS sakė ekspertas.
Pasak jo, atlyginimai kitose šalyse, kurių ekonomika nedaug pranašesnė, yra didesni nei Lietuvoje, todėl yra pagrindo manyti, kad darbo užmokestis toliau augs.
„Šalyse, prie kurių Lietuvos ekonomika priartėjo pagal BVP vienam gyventojui, algos yra didesnės. Vokietijoje algos daugiau kaip du kartus didesnės, nors mūsų ekonomika neatsilieka du kartus.(…)
Tai atlyginimų konvergencija turėtų vykti ir čia yra paaiškinimas, kodėl mūsų algos auga gana sparčiai ir ilgoką laiką, ir tas gali duot optimizmo, kad ir kitais metais dar jos augs“, – akcentavo R. Lazutka.