Ir ką padarysi, kai sniegas per šventes tapo deficitu. Tamsu vakarais, purvas kimba prie batų, šalti lietaus lašai daužosi ir sprogsta, atsimušę į medžių šakas. Tai ką daryti? Kaip šventiškai jaustis, kai toks oras? Pirmiausia reikia pasišviesti – Budrių bendruomenėje daug kas sodybas, eglutes, medelius, tvoras papuošė. Vakarais niūri tamsa pradėjo spindėti ir mirksėti įvairiausiomis spalvomis.
Du nykštukai – Raimondas ir Valentinas – penkias dienas iki Kalėdų duonkepį iškūreno ir, tradiciškai kaip kasmet, prikepė kumščio dydžio kūčiukų. Jie buvo gavę ir iš paties Kalėdų Senelio gražias padėkas bendruomenės nariams: taikliems medžiotojams – už ūkininkų derliaus saugojimą, rėmėjams – už paramą, bendruomenės nariams – už senovinių tradicijų puoselėjimą. Senelis Kalėda nepatingėjo – tokių padėkų parašė net dešimt! Tik niekas nežinojo, kada ir kaip nykštukai ateis tamsų vakarą, atnešdami smagią nuotaiką, kūčiukus „kumščiukus“ ir linkėjimus nuo paties Senelio Kalėdos. – O dabar tai smagu laukti Kalėdų, kai padėką gavau, – džiaugėsi bendruomenės geradarys, žvejys Dainius.
O laikas – kaip tie lašai nuo stogo, ir atlėkė šv. Kalėdos. Gruodžio 25 dieną bendruomenės namuose nykštukai pastatė laimės šulinį, kuris prisipildė nuostabių dovanų, turinčių atnešti laimę kiekvienam bendruomenės nariui ar svečiui 2026 – Arklio – metais. Tik viena sąlyga: tą laimę išsitrauksi gruodžio 27 dieną, kai bendruomenė eis į mišką ir tradiciškai švęs „Žvėrelių Naujuosius metus“.
Vienas, du – ir jau 27 diena. Rytas su vėjeliu ir lietučiu. Balos tykšta, purvas žliugsi, bet šventės burtininkui su nykštukais tik juokas ėmė. Tarpusavyje plepėdami ir dirbdami miške vis kartojo: nėra blogo oro, yra tik bloga apranga.
12 valandą jau degė laužas, o puode troškinosi medžiotojų klubo „Ąžuolynas“ padovanota mėsa. Šventės burtininkas virė draugystės plovą – dėdamas stebuklingas prieskonių žoleles ir smagiai pasakodamas įvairias istorijas.
– Tai va kaip čia išeina: šlapio sniego nėra, apie roges net kalbos nėra, elniai iki kulkšnių klimpsta. Kur čia tas Kalėda suspės? Tai ir samdo burtininkus, kad žmones laimingus padarytų ir dovanas laiku pristatytų, – juokavo jis.
Plovas jau buvo išvirtas, tik ryžiams išbrinkti reikėjo laiko, tad per tą laiką visi patraukė 2026 metų laimę traukti. Juoko buvo per akis, bet laimės visi išsitraukė daug ir įvairios: kam saldžios, kam konservų ar dešros pavidalu.
Šventės dalyviai pasidžiaugė ir vaikų paruoštais stalais žvėreliams bei paukščiams, padarytais iš grūdų, morkų, burokėlių ir obuolių.
– Ot skanumas tas draugystės plovas, tik atsargiai – pirštų nenusikaskit! – juokavo šventės dalyvis Kęstutis.
Antrą valandą dienos po kiškių medžioklės sulėkė ir medžiotojų klubo „Ąžuolynas“ vyrai. Tiesa, bėda ta, kad kiškių niekas nematė – jei nematė, tai ir šūvių nebuvo. Tačiau į šventę vyrai atvežė didelį puodą gardžios medžiotojų sriubos.
Prie žaižaruojančio laužo liejosi smagios istorijos. Jau ir tamsa pradėjo slinkti, o šventės dalyviams visai nesinorėjo skirstytis į namus. Ir aš ten buvau – draugystės plovo ir medžiotojų sriubos valgiau. Čia geriau nei pasakoj: sotus tapau ir smagių istorijų prisiklausiau.
Tokie tai kalėdiniai nutikimai Budrių bendruomenėje.
Linkime gražių artėjančių naujųjų metų!
Valentinas Gudėnas
Šaltinis: Nyksciai