„Euronews Health“ apžvalgininkai išanalizavo publikacijas pagrindiniuose medicinos mokslo žurnaluose ir atrinko reikšmingiausius bei perspektyviausius metų atradimus – nuo genų terapijos proveržių iki naujų jau žinomų vaistų panaudojimo galimybių.
1. Kūdikio DNR redagavimas gydant retą mirtiną ligą
2025 metų vasarį gydytojai pirmą kartą pasaulyje pritaikė individualizuotą terapiją, paremtą CRISPR genų redagavimo technologija, gydant kūdikį, sergantį reta genetine liga, kuri dažnai baigiasi mirtimi.
Mokslininkai tiesiogiai pakoregavo defektinius genus vaiko kepenų ląstelėse.
Nors vaikui visą gyvenimą reikės medicininės priežiūros, gydymas leido reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo vaistų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Pasak motinos, iki lapkričio mėnesio vaikas pradėjo vaikščioti ir pasiekė svarbiausius raidos etapus.
Tyrėjų teigimu, šis atvejis tapo svarbiu įrodymu, kad genomo redagavimo technologijos gali tapti realia pagalba pacientams, sergantiems paveldimomis ligomis.
2. Naujos mRNR vakcinų galimybės
Matricinės RNR (mRNR) technologijos, plačiai išgarsėjusios COVID-19 pandemijos metu, 2025 metais ir toliau sparčiai vystėsi. Šimtai klinikinių tyrimų buvo skirti mRNR vakcinoms nuo gripo, ŽIV, onkologinių bei genetinių ligų.
Vasarą paskelbti dviejų tyrimų rezultatai parodė, kad mRNR vakcinos nuo ŽIV gali skatinti neutralizuojančių antikūnų – pagrindinio imuninės apsaugos elemento – gamybą.
Nors mokslininkai pabrėžia, kad būtini didesnio masto tyrimai, gauti duomenys sustiprino viltį, jog ši technologija ateityje bus taikoma gerokai plačiau.
3. Kiaulių organų transplantacija tampa realybe
Ksenotransplantacijos – organų persodinimo tarp skirtingų rūšių – srityje 2025 metais pasiektas reikšmingas proveržis.
Pirmą kartą genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys buvo persodintos žmogui – 71 metų vyrui, sergančiam hepatitu B ir kepenų vėžiu.
Pacientas su persodintu kiaulės organu išgyveno 171 dieną.
Šis atvejis parodė, kad genetiškai modifikuotų kiaulių organų persodinimas žmonėms ilgainiui gali tapti sprendimu lėtiniam donorinių organų trūkumui.
Pastaraisiais metais keliems pacientams taip pat buvo persodinti kiaulių inkstai, plaučiai ir širdys, o kai kurie iš jų su persodintais organais gyveno kelias savaites.
Mokslininkai viliasi, kad ateityje ši technologija padės išspręsti opią transplantacijos problemą visame pasaulyje.
4. Gyvas smegenų audinys padėjo tirti demencijos vystymąsi
Didžiosios Britanijos mokslininkai pirmą kartą panaudojo gyvą žmogaus smegenų audinį ankstyvosioms demencijos stadijoms tirti.
Ląstelės buvo gautos chirurginių operacijų metu, atliekant intervencijas dėl kitų medicininių indikacijų, ir paveiktos beta-amiloidu – baltymu, siejamu su Alzheimerio liga.
Tyrėjai realiu laiku stebėjo, kaip nyksta ryšiai tarp neuronų. Toks tyrimų metodas gali ženkliai paspartinti veiksmingų demencijos gydymo būdų paiešką, nes iki šiol nėra vaistų, galinčių visiškai sustabdyti ar išgydyti šią ligą.
5. Svorio mažinimui skirti vaistai – daugiau nei nutukimo gydymas
Vaistai, iš pradžių sukurti nutukimo ir diabeto gydymui, 2025 metais atskleidė potencialą gydant ir kitas būkles – nuo priklausomybių iki psichikos sutrikimų, įskaitant šizofreniją.
Mokslininkai mano, kad šis poveikis susijęs ne vien su svorio mažėjimu, bet ir su pagerėjusia kraujotaka bei sumažėjusiais uždegiminiais procesais, kurie daro įtaką smegenų veiklai.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šie vaistai nėra universalus sprendimas.
Pavyzdžiui, farmacijos bendrovės „Novo Nordisk“ tyrimai parodė, jog semaglutidas nepagerina kognityvinių funkcijų pacientams, sergantiems demencija.
mixnews.lv