Choro dainininkų kvalifikacijos kėlimas – investicija į balsą, kūną ir kolektyvo ateitį
Šių metų lapkritį baigėsi nacionalinės reikšmės projektas „Chorų akademija: profesinės kompetencijos stiprinimas“, inicijuotas Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“. Projektu siekta ne tik kelti profesionalių choristų kvalifikaciją, bet ir sukurti nuoseklaus, tęstinio tobulėjimo modelį, kuris apimtų tiek menines, tiek fizines, tiek komandines atlikėjų kompetencijas.
Projektas buvo įgyvendintas koncentruojantis į tris esmines profesionalaus choristo tobulėjimo kryptis: strateginę–ekspertinę, komandinio vientisumo bei meninių–fizinių kompetencijų. Toks kompleksinis modelis leido pažvelgti į choro dainininką kaip į visapusišką scenos profesionalą, kuriam svarbus ne tik balsas, bet ir jo kūnas, psichinė sveikata ir kolektyvinė atsakomybė.
Kvalifikacijos kėlimas – ne privilegija, o būtinybė
Projekto iniciatoriai pabrėžia, kad mintis apie projektą gimė suvokus, kad profesionalūs chorai Lietuvoje iki šiol neturėjo sisteminės kvalifikacijos kėlimo praktikos. Be to, šios srities dainininkų neruošia jokia švietimo įstaiga.
„Rengėme šią paraišką su įsitikinimu, kad kvalifikacijos kėlimas profesionaliuose choruose yra ne privilegija, o strateginė būtinybė ir investicija. Pastebėjome, kad mėgėjų chorams periodiškai organizuojami mokymai, užsiėmimai, tačiau profesionaliuose choruose tokia praktika neegzistuoja. Tad ėmėmės iniciatyvos“, – teigia choro „Polifonija“ Vadybos ir komunikacijos skyriaus vedėja Julija Kot-Kazymirko.
Šis požiūris tapo viso projekto ašimi – nuo ekspertinių paskaitų iki fizinių ir komandinių praktikų, kurios dažnai lieka už profesionalios scenos ribų, nors realybėje yra neatsiejamos nuo kasdienio darbo kokybės.
Strateginė kryptis: kompetencijos, balso higiena ir ilgalaikė karjera
Pirmoji projekto kryptis buvo skirta strateginiam ir ekspertiniam požiūriui į choristo profesiją. Atviroje transliacijoje dr. Linas Balandis pristatė choro dainininko kompetencijų sąrašą, pabrėždamas kvalifikacijos kėlimą kaip ilgalaikę investiciją tiek vadovams, tiek patiems dainininkams.
Chormeisterė Augustė Andrijauskaitė akcentavo balso higienos svarbą kaip tiesioginį ilgaamžės choristo karjeros pagrindą.
Diskusijoje su Povilu Vanžodžiu, Nijole Saimininkieniene, Auguste Andrijauskaite ir Gabrieliumi Gaidamavičiumi buvo keliamas esminis klausimas – kaip užtikrinti šių procesų tęstinumą, kad kvalifikacijos kėlimas netaptų vienkartiniu projektu.
Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ meno vadovas Povilas Vanžodis pabrėžia, kad įgyvendintas projektas tapo pradžia. Svarbiausia – nuoseklus darbas po jo.
„Ši chorų akademija buvo tik įžanga, o jos metu įgyti įgūdžiai turi būti nuosekliai taikomi visus metus. Tam numatomi šie konkretūs žingsniai. Akademijoje įgytos žinios apie balso higieną taps choristų kasdienio sąmoningumo dalimi. Choristai aiškiau suvoks įsidainavimo pratimų svarbą, atsakingiau juos atliks. Repeticijose nuolat priminsime paskaitoje girdėtus teisingos vokalinės technikos ir balso priežiūros principus. Tai padės išsaugoti tvirtesnį, ilgaamžiškesnį atlikėjų instrumentą ir užtikrins stabilesnę atlikimo kokybę. Ritmikos įgūdžiai bus lavinami pagal Vaclovo Augustino programą, visus metus, atliekant pratimus“, – planais dalijasi P. Vanžodis.
Anot meno vadovo, akademija padėjo choristams naujai suvokti asmeninę atsakomybę už savo balsą, laikyseną ir darbo kokybę. Teigiama, kad nuo šiol choras „Polifonija“ repeticijose akcentuos ne tik tai, ką daro, bet ir kodėl tai daro. Tai leis choristams geriau suvokti dirigento pastabas ir aiškiai suprasti pratimų bei skirtingų atlikimo technikų paskirtį.
„Komandos formavimo veiklos parodė, kaip stipriai keičiasi kolektyvas, kuomet choristai pradeda labiau pasitikėti vieni kitais, betarpiškai bendrauti ir atsiverti kūrybiškumui. Šie užsiėmimai suteikė platų spektrą metodų, kuriuos galėsime naudoti ateityje – nuo paprastų bendravimo užduočių iki pasitikėjimo ir komandinio darbo praktikų, „ice breaker“ žaidimų. Tai padės ilgainiui kurti atviresnę, sąmoningesnę ir motyvuotą choro vidinę kultūrą“, – apibendrina P. Vanžodis.
Tikimasi, kad kvalifikacijos kėlimo kursai bus kartojami kasmet.
Choro dainininko tobulėjimas – asmeninė atsakomybė?
Diskusijose natūraliai iškilo ir atsakomybės klausimas: kas turi rūpintis profesionalaus choristo augimu – pats atlikėjas, choro vadovybė ar valstybė? Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė pabrėžia, kad svarbu bendras indėlis.
„Choristo profesinis tobulėjimas yra ne tik choristo atsakomybė, nors ji – pirmiausia. Jei choro vadovas nori gero choro, jis turi rūpintis, kad choro dainininkai gautų pakankamai žinių ir įgūdžių, reikalingų geram viso choro dainavimui. Todėl choristai turi galimybę naudotis dainavimo pedagogo, dirbančio chore, paslaugomis, gali dalyvauti chore rengiamose paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose. Kultūros ministerija negali užsiimti choristų ugdymu – tam yra švietimo įstaigos, bet sudaryti sąlygas tobulėti, finansuodama edukacines choro veiklas pagal choro poreikius, be abejonės, gali. Ji tai ir daro“.
Anot choro vadovės, praktinė mokymų nauda juntama ne tik teoriniu lygmeniu, bet ir kasdienėje profesinėje rutinoje.
Choro dainininkai – nematomi profesionalai
Vienas ryškiausių projekto akcentų – choristų, kaip savarankiškos profesinės grupės, įtvirtinimas kultūros lauke. Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ dirigentas Linas Balandis atkreipia dėmesį, kad iki šiol choristų kvalifikacijos klausimas Lietuvoje paliktas atsitiktinumui.
„To labai stokojama kultūros lauke. Į choro dainininkų kvalifikacijos kėlimą nežvelgiama sistemiškai. Manoma, kad tai – kiekvieno choristo reikalas. Jeigu nėra sisteminio žvilgsnio, kad reikia kelti visų choro dainininkų kvalifikaciją, tas rezultatas bus ganėtinai fragmentuotas. Dėl šios priežasties labai svarbu įgyvendinti ir inicijuoti kvalifikacijos kėlimo kursus. Džiugu, kad „Polifonija“ vienintelė iš šio profesionalų lauko atkreipė dėmesį į choristus, nes šie dainininkai dažnai būna nustumiami į paraštes, o tai nėra teisinga“.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvą, L. Balandis akcentuoja reguliarumo ir pasikartojimo būtinybę.
„Bent jau du kartus per metus turėtų vykti kursai numatyta linkme. Kita vertus, chorą reikėtų suprasti kaip organizmą, kuris auga, bręsta, kinta. Todėl kursai turėtų būti besikartojantys, nes į chorus ateina ir nauji žmonės. Šiuo metu lavinama viena choristų grupė, kuri po kažkurio laiko galbūt keisis“.
Nuo balso iki kūno: fizinė ir emocinė choristo parengtis
Antroji projekto kryptis buvo orientuota į komandos vientisumą. Tado Montrimo vedama „teambuilding“ sesija padėjo choristams peržengti įprastą profesinę rutiną, stiprino pasitikėjimą bei emocinį ryšį, kuris yra gyvybiškai svarbus aukščiausio lygio kolektyvo darnai.
Trečioji kryptis apėmė menines–fizines kompetencijas. Praktiniuose mokymuose Arūnas Banys ugdė ritminę preciziką ir kolektyvo sinchroniškumą, o doc. Rita Juodelienė per scenos judesį ir kūno atpalaidavimą siekė išlaisvinti balso potencialą, pagerinti atlikimo laisvę bei artikuliaciją.
Kompleksiška programa užtikrino, kad choristai gautų įgūdžių tiek meninėje sferoje, tiek socialiniuose santykiuose – tai tiesiogiai veikia ansamblio vientisumą ir bendrą meninę kokybę. Šiuos pokyčius choras „Polifonija“ jau netrukus pristatys ir publikai – tradiciniame Naujųjų metų koncerte gruodžio 31 dieną, kuriame skambės gospel muzika.
Tęstinumas – esminė sąlyga
Projekte kvalifikaciją kėlė trys profesionalūs kolektyvai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“. Tačiau vienkartinis impulsas, pasak organizatorių, negali tapti ilgalaikių pokyčių garantu.
Projekto iniciatorių nuomone, šie mokymai yra kritiškai svarbūs profesionalaus choristo karjerai ir emocinei sveikatai palaikyti. Be nuoseklios sistemos jų poveikis būtų trumpalaikis.
Choro „Polifonija“ atstovės J. Kot-Kazymirko teigimu, siekiant išvengti stagnacijos, užtikrinti aukštą meninę kokybę ir išlaikyti motyvuotus, sveikus darbuotojus, būtinas reguliarus ir kryptingas tobulėjimo procesas. Todėl, vos pasibaigus šių metų projektui, jau pradedamos kitų metų programos gairės.
Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.