Tai antradienį konstatavo nuosprendį paminklo išniekinimo byloje paskelbęs Kauno apygardos teismas.
„Teismas akcentavo, kad kaltinamieji padėjo kitai valstybei – Rusijos Federacijai veikti prieš Lietuvos valstybę, dalyvaudami hibridinėse atakose, kurių tikslas yra spausti politinius ir socialinius pasirinkimus Rusijos Federacijai palankia kryptimi ir kelti nepasitikėjimą bei vienybės žlugimą tiek šalių viduje, tiek tarptautiniuose santykiuose“, – rašoma teismo pranešime.
Be to, nuosprendyje rašoma, kad Nikolajus Silinas ir Antonas Patrakovas, veikdami bendrininkų grupėje ir atlikdami vandališkus veiksmus prieš Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietą, padėjo Rusijos karinės žvalgybos (GRU) interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvą, keliant grėsmę Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams – konstitucinei santvarkai, suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybos ir ekonomikos galiai.
Teismas konstatavo, kad kaltinamasis Konstantinas Venkovas, surinkdamas informaciją apie Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietas, taip pat padėjo Rusijos GRU interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvą.
„Nors visi trys kaltinamieji neigė sąsajas su siekiu padėti kitai valstybei ar organizacijai, tai yra Rusijos Federacijos GRU, veikti prieš Lietuvos Respubliką, tačiau, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais padeda kitai valstybei veikti prieš Lietuvos valstybę ir norėjo taip veikti“, – paskelbė teismas.
Iš visų trijų užsieniečių teismas Merkinės krašto muziejui priteisė 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Niekinti paminklus siekė visose trijose Baltijos valstybėse
Pasak Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Palaimos, buvo parengtas planas dėl „Pabaltijo demontažo“, šiuo planu buvo numatyta Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje niekinti paminklus.
Tam tikri asmenys buvo pasitelkti duomenų pasitikslinimui, tikslių paminklų koordinačių nustatymui. Taip pat buvo pasitelkti asmenys paminklų išniekinimui.
„Užduotys buvo duodamos per „Telegram“ programėlę: sukuriamas kanalas bendravimui ir duodamos užduotys asmenims, kurie prisijungia. Visiems buvo žadamas atlygis.
Buvo tyrimas Estijoje, iš to plano buvo 4 atvejai buvo įvykdyti. Kiek konkrečiai įvykdyta Latvijoje, duomenų neturiu”, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė prokuroras.
Tyrėjai nustatė, kad Lietuvoje iš viso ketinta išniekinti 9, Estijoje – 4, Latvijoje – 4 ar 5 paminklus. Estijoje buvo išniekinti visi paminklai, kurie buvo įtraukti į planą, Lietuvoje buvo išniekintas tik minėtas partizanų vado paminklas.
Kaltės dėl veikimo prieš Lietuvą nepripažino nė vienas nuteistųjų.
1982 metais gimęs N. Silinas teisme savo kaltę pripažino ir apgailestavo dėl savo poelgio. Duodamas parodymus, vyras kaltę pripažino, tačiau tikino nežinojęs, kieno paminklą niokoja, nusikalstamam poelgiui sako ryžęsis stokodamas pinigų.
Eltos šaltinių teisėsaugoje duomenimis, kai kurie nuteistųjų buvo priklausomi nuo alkoholio, todėl jiems reikėjo pinigų.
„Galimai buvo pasinaudota asmenų pažeidžiamumu dėl priklausomybių“, – Eltai sakė šaltinis.
K. Venkovas teigė, kad rinko duomenis draugo kuriamam tinklapiui apie turizmą, jis už savo darbą gavo 1 tūkst. eurų. Tuo metu N. Silinas buvo sulaikytas, todėl jis negavo jokio uždarbio.
„Tai yra sunki materialinė padėtis ir reikėjo tiesiog užsidirbti. Apie pažiūras kalbos nebuvo, neišreikštos buvo pažiūros, sakykim, kad tai būtų specialiai nukreipta prieš Lietuvos Respubliką“, – sakė prokuroras.
Teismas skyrė kalėjimo bausmes
Kauno apygardos teismas antradienį Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje kaltais pripažino ir kalėti nuteisė tris Talino gyventojus.
Dažais paminklą apliejęs N. Silinas kalės trejus metus, A. Patrakovui skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o K. Venkovas kalės pustrečių metų.
Už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 7 metų.
Už turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Paminklas iškilo per mirties metines
Paminklas Merkinėje didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas minint jo žūties 65-ąsias metines 2022-ųjų lapkritį. Šis paminklas buvo sukurtas ir nulietas Merkinės krašto muziejaus iniciatyva.
Paminklas buvo išniekintas jau du kartus. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2023 m. gegužės 8-osios naktį. Tada jis buvo apipiltas baltais dažais.
Tą pačią dieną išniekintas ir medinis paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime – paminklas ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.
2024 metų sausio 29-osios naktį, apie 4 val. 50 min., prie paminklo priėjęs vyras, apliejo jį raudonais dažais, apačioje juodais dažais išpaišė svastiką.
Merkinės krašto muziejaus vaizdo kameros užfiksavo vyrą, kuris slėpė veidą po striukės gobtuvu.
Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.
A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.
Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse, Vilniuje, Antakalnio rajone.
Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918-1957) valstybinių laidotuvių ceremonija, vyko 2018 m. spalio 5-6 d. Vilniuje.