Seimas ketvirtadienį priėmė 2026–2028 m. valstybės biudžetą, kurį socialdemokratai apibūdina kaip „daugeliu atžvilgiu rekordinį“.„Saugi valstybė ir saugus žmogus – tai esminė šios Vyriausybės darbų kryptis.
Krašto apsauga yra neatsiejama nuo socialinio saugumo. Mūsų didžiausi prioritetai – parama šeimoms, prieinamos kokybiškos viešosios paslaugos, kad ir kur žmogus gyventų, kad ir kokios būtų jo pajamos“, – sako Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė.
Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė, Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė priimtą biudžetą apibūdina kaip tvarų ir atsakingą.
„Neatsakingi politikai siekė ir siekia supriešinti krašto apsaugos ir socialinius visuomenės poreikius, bet I. Ruginienės vedamai Vyriausybei pavyko rasti išmintingą pusiausvyrą tarp saugumo poreikių, socialinės apsaugos ir fiskalinio tvarumo“, – komentuoja O. Leiputė.
Didės viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai
Didės pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių, medikų, statutinių pareigūnų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento), kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, rezidentų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Augs minimalioji mėnesinė alga (MMA) – iki 1153 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA.
Kitąmet didinamas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimą ir kompensuoti infliacijos poveikį. Tam valstybės biudžeto projekte numatyta po beveik 29,1 mln. eurų kasmet. Bazinio dydžio augimas palies virš 200 tūkst. valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, valstybės politikų, teisėjų, karių.
Išmokos artinamos prie realių poreikių
Nuo 2026 m. sausio 1 d. keičiama socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarka, siekiant užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, todėl numatomas spartesnis su baziniais dydžiais susietų išmokų indeksavimas.
Didės stipendijos, išmokos vaikams, šalpos išmokos, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos asmenims su negalia ir kitos išmokos.
Vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. birželio 1 d. augs 266 eurais (35 proc.). Didės ir vaiko išlaikymo išmoka, be to, plečiamas vaiko priežiūros išmokos gavėjų ratas – ji bus skiriama visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Nuo kitų metų vidurio už kiekvieną gimusį vaiką valstybė mokės daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Vienkartinė išmoka turėtų siekti 1036 eurus. Išmoka didės ir įvaikinantiems vaiką ar paėmusiems jį globoti.
Didės mokinių nemokamiems pietums skiriamos lėšos, „vaiko pinigai“.
Seimas priėmė perteklinį 2026-ųjų „Sodros“ biudžetą, kuris leis tęsti dviženklį senatvės pensijų augimą. Vyriausybė pabrėžia, kad kitąmet pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija. Senatvės pensijos kitąmet didinamos 12 proc., tam numatant 388,4 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 80 eurų (iki 750 eurų), turintiems būtinąjį stažą – 90 eurų (iki 810 eurų). Šis sprendimas palies 640 tūkst. žmonių.
Didžiausios lėšos – socialinei apsaugai
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 m. sudarys 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kurios kitos srities.
2026 m. šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos – 200,1 mln. eurų.
Sumažinus LRT asignavimus, 8,5 mln. eurų bus skirti kultūros sektoriui: M. K. Čiurlionio kūrybos jubiliejinės parodos Tokijuje transportavimo ir draudimo išlaidoms apmokėti (2026 m. – 235 tūkst. eurų), Lietuvos ir Vokietijos kultūrinių mainų programai (2026 m. – 200 tūkst. eurų) ir kitoms kultūros reikmėms.
Didžiausia biudžeto išlaidų dalis (be ES lėšų) kitąmet skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 12,6 mlrd. eurų (papildomai beveik 1,1 mlrd. eurų, lyginant su 2025 metais). Didėja lėšos Sveikatos apsaugai, švietimui, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, poilsio, kultūros ir religijos sritims, būstui ir komunaliniam ūkiui, aplinkos apsaugai, bendrosioms valstybės paslaugoms, ekonomikai.
Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos sudarys beveik 7,5 mlrd. eurų (lyginant su 2025 m. auga 807,5 mln. eurų, arba 12,1 proc., iš jų vien tik savarankiškos savivaldybių pajamos augs 480 mln. eurų, arba 11,5 proc.).
Seimo LSDP frakcijos inf.
Šaltinis: Nyksciai
