ADAPTOGENAIyra vaistažolės ir grybai, kurie padeda organizmui geriau prisitaikyti prie streso, atkurti pusiausvyrą ir stiprinti organizmo atsparumą. Jie veikia per hormonų sistemą, reguliuodami streso hormono kortizolio lygį ir taip mažindami neigiamą fizinio, emocinio ar aplinkos streso poveikį.
Šie natūralūs papildai padeda pagerinti psichinę ir fizinę būklę, mažina nuovargį ir nerimą. Adaptogenai padeda palaikyti optimalią sveiką organizmo būseną. Tai įvairios žolelės, pvz: paprastoji kiaulpienė, garšva, dilgėlė, siauralapis gaurometis, rausvažiedė ežiuolė, ženšenis, eleuterokokas, alavijas, rausvoji radiolė, rapontikas, margainis, jonažolė, juozažolė ir kiti.
Prie adaptogenų galima priskirti visas ankstyvas pavasario žoleles, pumpurus, taip pat beržo grybą (čagą). Pirmiausiai jos stiprina visą imuninę sistemą, nervinę sistemą, palaiko normalų kūno svorį, gerina nuotaiką, stiprina sveikatą po ligų.
Vienos veikia labai plačiai, kitos yra tam tikros srities adaptogenai – reguliuoja cholesterolį, svorį ir pan. Skirtinguose kraštuose auga skirtingi adaptogenai, reikalingi tos vietos gyventojams.
Paprastoji jonažolė Literatūroje ji minima kaip viena labiausiai nuotaiką gerinančių natūralių preparatų. Jonažolė dar žinoma kaip plaučių, inkstų, tulžies, širdies ir daugelį kitų negalavimų gydantis augalas. Vaistinei žaliavai skinami žiedai su neilgais stiebais, kurie išdžiovinti tinka naudoti ne ilgiau kaip 2 metus.
Paprastoji kiaulpienė Mažai kas vertina paprastąsias kiaulpienes ir žino gerąsias jų savybes. Šis augalas skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, laisvina vidurius, skatina medžiagų apykaitą, tonizuoja, taip pat gerina atsikosėjimą. Dar kiaulpienės vartojamos esant kepenų veiklos sutrikimams. Liaudies medicina kiaulpienių preparatus rekomenduodavo parazitinėms žarnyno kirmėlėms išvaryti. Jaunus pavasarinius kiaulpienių, garšvų, dilgėlių lapelius galima dėti į salotas bej žaliuosius kokteilius.
Juozažolė. Šio augalo veikliosios medžiagos pasižymi antiseptiniu ir spazmolitiniu poveikiu, t. y. atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Taip pat juozažolių užpilas vartojamas sergant kvėpavimo takų ligomis, nes lengvina atsikosėjimą, bronchito, bronchų astmos požymius. Tai ir puiki virškinimą bei medžiagų apykaitą gerinanti, vidurių pūtimą mažinanti, šlapimo išsiskyrimą skatinanti žolelė.
Siauralapis gaurometis Teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina galvos skausmą esant migrenai, nuramina, padeda suvaldyti stresą, agresyvią nuotaiką, įtampą, gydo skrandžio negalavimus, užkerta kelią onkologinių ląstelių susidarymui, stiprina imunitetą. Šio augalo nuoviras sustiprina raminamųjų, migdomųjų medžiagų poveikį, todėl, geriant tokius preparatus, reikėtų šį adaptogeną vartoti labai atsargiai.
Rausvažiedė ežiuolė Naudinga stiprinant imunitetą, padedant kovoti su peršalimo ligomis ir uždegimais, skatinant žaizdų gijimą bei gerinant odos ir burnos sveikatą. Ji taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, apsaugodama ląsteles nuo pažeidimų, ir gali padėti palaikyti inkstų bei limfinės sistemos veiklą.
Beržų lapai Turi daug naudingų savybių, įskaitant šlapimą ir tulžį varantį poveikį, padedantį šalinti toksinus bei druskas iš organizmo. Jie taip pat pasižymi priešuždegiminėmis, antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, todėl gali būti naudingi gerinant virškinimą, reguliuojant cholesterolio kiekį, mažinant sąnarių ir kvėpavimo takų uždegimus bei padedant gydant inkstų ir šlapimo takų ligas.
Čagos grybo nauda siejama su gausybe antioksidantų, kurie kovoja su oksidaciniu stresu ir palaiko bendrą sveikatą. Šis grybas gali stiprinti imunitetą, mažinti uždegimus, padėti reguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, gerinti smegenų veiklą ir teikti energijos. Gali palaikyti odos sveikatą ir virškinimo sistemą, kovoti su onkologija.
Tikrasis margainis yra žinomas dėl savo naudos kepenims, nes silimarinas jame apsaugo, regeneruoja kepenų ląsteles, skatina detoksikaciją, padeda palaikyti sveiką cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, turi stiprų antioksidacinį poveikį, saugo nuo laisvųjų radikalų, gerina virškinimą, palaiko tulžies gamybą, o tyrimai rodo potencialą kaulų ir odos sveikatai. Jei vartojame vieną augalą, patartina laikytis šios schemos: 7 dienas vartoti, daryti 3 dienų pertrauką. Po mėnesio padaryti dviejų savaičių pertrauką.
Jei vartojate mišinį, pvz., kiaulpienę, garšvą, dilgėlę, reikia gerti 21 dieną, po to daryti 7 dienų pertrauką. Po trijų mėnesių – dviejų savaičių pertrauka. Geriausia, kad kiekvienas žmogus dėl individualaus vartojimo kreiptųsi konsultacijos į gydytoją ar žolininką, nes reikia atsižvelgti į individualią kūno konstituciją, sveikatos rodiklius.
Čia pateikti tik bendri patarimai. Jei žolelių ilgai neketinate vartoti, žinotina, kad jų poveikis per kelias dienas nepasireikš, reikia gerti mažiausiai savaitę. Adaptogenų vartoti nerekomenduojama nėščiosioms, žindančioms ar bandančioms pastoti. Prieš vartojant šių vaistažolių arbatas su gydytoju ar vaistininku reikėtų pasitarti kiekvienam, vartojančiam kokius nors vaistus. Būkite sveiki ir stiprūs
Kristina Giedrė
Šaltinis: Nyksciai
