2025 m. lapkričio 22 d., šeštadienį, 15 val., A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus salėje vyks iškilmingas Antano Baranausko 190-mečio jubiliejinių metų užbaigimo renginys „LAIKO TILTAI. Nuo smuiko iki fisharmonijos“. Šiuo koncertu ir istorinių instrumentų paroda muziejininkai simboliškai užvers reikšmingus Didžiojo Anykštėno jubiliejinius metus, lydėtus prasmingų susitikimų, koncertų, bendrystės akcijų ir kultūrinių iniciatyvų.
Renginyje muzikuos ansamblis „RAMuzika“ – Aistė Širvinskaitė-Ruškienė (sopranas), Miglė Dikšaitienė (smuikas), Rūta Blaškytė (fortepijonas) – ir violončelininkė Žermena Kressin. Ši programa tęsia visus metus puoselėtą A. Baranausko ir muzikos jo gyvenime temą, primenančią, kad poetas ir vyskupas ne tik mokėjo groti įvairiais instrumentais, bet ir jautriai apmąstė muzikos prigimtį bei jos svarbą žmogaus dvasiniam pasauliui.
„Jubiliejinius A. Baranausko metus norime užbaigti taip, kaip juos ir pradėjome – skirdami dėmesį dar neatrastoms poeto gyvenimo istorijoms bei muzikai, kuri jam buvo itin brangi“, – sako A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė Audronė Pajarskienė.
Renginyje pirmą kartą Anykščiuose bus pristatyta ypatinga paroda, skirta instrumentams, kuriais groti mokėjo Antanas Baranauskas. Eksponatai atvežti iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, taip pat – Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijos rinkinių. Paroda atskleis mažai žinomą poeto gyvenimo pusę – jo savarankiškas pastangas pažinti muziką. Dar 1853 m. gegužės 10 d. dienoraštyje aštuoniolikmetis Antanas rašė: „Muzika: 1849 m. pats mokiausi groti klavikordu, 1850 m. smuiku, 1853 m. gitara ir armonika, bet gerai negroju jokiu instrumentu“. Brandžiame amžiuje laiškuose Hugo Wėberiui jis pridūrė: „Muzikos niekas manęs nemokė; tiktai ją mėgdamas, aš pats iš knygų ir iš skambinimo bent kiek pramokau. Bet tai tėra menka pradžia. Ištaisyti šito mokslo nebeingaliu: viena pasenėjau, pirštai stambūs, kita ir nespėju skambinti“. Vis dėlto muzikinė patirtis jam buvo artima – neatsitiktinai jis rašė apie Bachą, Haidną, Mozartą, Beethoveną, Schubertą ir daugelį kitų didžiųjų kompozitorių.
Didžiojo Anykštėno muzikiniai gebėjimai atsiskleidė ir jo kūryboje: dešimtims giesmių jis sukūrė ne tik tekstus, bet ir melodijas. Muzikologė Ona Kiaušaitė-Juozapaitienė pabrėžia, kad A. Baranauskas „tęsdamas giesmių rašymo tradiciją rūpinosi praturtinti lietuviškų giesmių repertuarą“. Poetas taip pat stropiai rinko ir užrašė liaudies dainų natas, vykdydamas savo pažadą surašyti Šventosios upės apylinkėse, ypač Anykščiuose, dainuojamas melodijas.
Jubiliejinius A. Baranausko metus muziejininkai pradėjo 2025-ųjų sausio 5-ąją, poeto gimimo dieną pagal senąjį kalendorių, simboliškai apvainikuodami tris jam skirtus paminklus Anykščiuose – biustą Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje ir Rašytojų kalnelyje bei monumentalią skulptūrinę kompoziciją Vyskupo skvere. Sausio 17-ąją Antano Baranausko aikštėje skambėjo jo bažnytinės ir pasaulietinės giesmės bei miestiečių linkėjimai poetui, o sausio 19 d., po susitikimo su Lenkijos lietuvių bendruomene, vainikuotas ir paminklas prie Seinų Švč. Mergelės bazilikos – poeto amžinojo poilsio vietoje. Iškilmingą sausio 25-osios popietę vainikavo piliečių bei organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ diskusija, skirta aptarti Lietuvos miškų politikos pokyčius, bei „Anykščių šilelio“ įkvėptas kreipimasis politikams ir smuiko virtuozo, Hamburgo Johanneso Brahmso konservatorijos docento Martyno Švėgždos von Bekker koncertas. Šventės metu publikai buvo pristatytas XIX a. smuikas, kuriuo, manoma, griežė pats Antanas Baranauskas.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus
SAMSUNG CAMERA PICTURES
Šaltinis: Nyksciai
