Takažolė (lot. Polygonum aviculare) yra pats smulkiausias grikinių šeimos augalas. Liaudiški pavadinimai- kasočiai, kiaulažolė, kiauliabarščiai, kiauliažliogis, kietažliogis, kietažolė, kimžolė, naryčios žolė, padraika, veja, vėjažolė.
Tai vienmetis, žeme besidriekiantis žolinis augalas. Iš vienos šaknies išauginantis daug pluoštinių stiebų- visas poligonas kieme! Žydėjimo metu surinktoje žolėje yra daug biologiškai aktyvių junginių – vitaminų C, E, karotino, angliavandenių, mineralų, eterinių aliejų.
Plačiai auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, išskyrus ypatingai šaltus kraštus.Takažolę galima rasti laukuose, kiemuose, soduose, daržuose, prie takų. Auga ir labai nepalankiom sąlygom, todėl turi labai stiprių naudingųjų savybių. Pradeda dygti jau ankstyvą pavasarį ir auga bei žydi iki spalio mėn. Esant šiltesniam orui, net ir lapkričio pradžioje galima jos dar aptikti. Žinoma, nebus jau tokia sultinga kaip pavasarį, bet arbatai tiks.
Liaudies medicina rekomenduoja takažole gydyti didelį kraujospūdį ir tuberkuliozę. Kai kurie senovės žolininkai takažole gydė sumušimus, o šiuolaikiniai gyduoliai jos antpilu gydo inkstų ligas, akmenligę (jis skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina mineralinių druskų kristalizaciją), viduriavimą, sąnarių, peršalimo ligas.
Senovės kinai takažole gydydavo stuburo, sąnarių ligas. Jos nuovirai gelbsti, sergant osteochondroze, poliartritu.
Takažolių nuoviras sustiprina dantenas, dezinfekuoja žaizdas, gydo hemorojų. Skaudant galvai rekomenduojama prie jos priglausti šviežių, smulkiai supjaustytų takažolių. Ji naudinga sergant radikulitu, podagra. Ilgai vaikščiojus, pavargusias kojas naudinga pamirkyti takažolių nuovire.
Gaminant užpilą reikia 50 g džiovintos takažolės užpilti 0,5 l verdančio vandens ir 15 minučių kaitinti verdančio vandens vonelėje. Paskui, palaukus 45 minutes, perkošti ir vartoti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgant.
Šviežios takažolių sultys malšina skausmą ir skatina žaizdų gijimą, stabdo gimdos kraujavimą. Sakoma, kad takažolės nuovire išmaudžius labai išsigandusį vaiką, jo išgąstis išnyksta be pasekmių, nes ramina centrinę nervų sistemą.
Takažolės vonios gydo stuburo osteochondrozę ir poliartritą, be to, veiksmingai malšina uždegiminius procesus. 300 g takažolės užpilti 5 l verdančio vandens ir uždengus dvi valandas leisti prisitraukti. Perkoštą skystį supilti į paruoštą vonią.
Vaistingomis savybėmis pasižymi visa antžeminė takažolės dalis. Žaliava renkama augalui žydint. Nupjaunami ne ilgesni kaip 40 cm stiebeliai.
Prisirinkę takažolės, pašalinkite žolėje esančias priemaišas ir džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovyklėje, 50-60°C temperatūroje. Kai takažolės stiebeliai nebelinksta, o lūžta – ji jau sudžiūvusi. Sudžiovintą žaliavą geriausia laikyti medžiaginiuose arba popieriniuose maišeliuose ne ilgiau kaip du metus.
Šaknų nuoviras dažo mėlynai, gydymui nenaudojamas.
Dėmesio: takažolės negalima vartoti, esant padidėjusiam kraujo krešumui, tulžies latakų ir šlapimtakių susiaurėjimui, sergant lėtinėmis inkstų ligomis bei besilaukiančioms moterims. Geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, žolininku ar vaistininku.
Takažolės naudojimas maistui
Maistui naudojamos jaunos takažolių šakelės bei sėklos. Iš šakelių gali būti ruošiamos salotos, sriubos, troškiniai. Sėklos gali būti naudojamos taip pat kaip grikiai, košėms; iš jų net kepama duona.
ARBATOS MAGIJA deda takažolių į žolelių mišinius, skirtus normalizuoti, stiprinti, gerinti sąnarių funkciją.
Būkite sveiki!
Kristina Giedrė
Šaltinis: Nyksciai
