Nuo spalio 20 d. iki gruodžio 31 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje veiks šaukštelių kolekcijos paroda „Kiekvienas šaukštelis – istorija“. Parodoje pristatoma šviesaus atminimo redaktorės, vertėjos Laimos Račienės (1939–2024) ir jos vyro žurnalisto, vertėjo, enciklopedijų leidėjo Antano Račio (1936–2021) iš kelionių sukauptų šaukštelių kolekcija. Tai unikali kelionių ir prisiminimų mozaika, sukaupta per daugiau kaip dešimt metų. Šaukštelius parodai paskolino kolekcininkų dukra Dalia Bukelienė.
Apie kolekcijos savininkę – Laimą Račienę
Laima Račienė gimė 1939 m. Elenos Graužinytės-Motiejūnienės-Valevičienės (1896–1976) (dvarininkės iš Giedraičių) ir Lietuvos kariuomenės majoro, Utenos apskrities viršininko Jono Motiejūno-Valevičiaus (1893–1959), kilusio iš Galvydžių kaimo (Anykščių r.), netoli Svėdasų, šeimoje. Mokėsi Vilniuje, tačiau kartu su mama, slapstantis nuo sovietinių represijų pas mamos seserį Veroniką Graužinytę-Šakėnienę, vienerius metus (apie 1949 m.) kartu su pussesere Aldona Šakėnaite lankė vidurinę mokyklą Anykščiuose. 1956 m., baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Prancūzų kalbos ir literatūros specialybę. VU baigė tik 1963 m., nes 1960 m. buvo pašalinta iš universiteto politiniais motyvais. Dėl stalininių represijų L. Račienė buvo priversta studijuoti svetima pavarde. Kai universiteto vadovybė tai išsiaiškino, studentė iš ketvirto kurso buvo pašalinta kaip „liaudies priešo duktė“. Tuo sunkiu laikotarpiu L. Račienei teko dirbti mažiau kvalifikacijos reikalaujančius darbus, tačiau vėliau jai buvo leista baigti studijas.
Baigusi Vilniaus universitetą, L. Račienė nuo 1963 m. dirbo leidykloje „Mintis“, nuo 1975 m. – leidykloje „Mokslas“ Mokslo populiarinimo redakcijoje redaktore. 1992–1993 m. dirbo redaktore tuometėje Valstybinėje mokslo ir enciklopedijų leidykloje, 1993–1998 m. – Lietuvos informacijos institute redaktore, Leidybos skyriaus vedėja. Šalia redaktorės darbo iš, prancūzų, rusų ir lenkų kalbų ji išvertė apie 100 mokslo, mokslo populiarinimo, grožinės bei vaikų literatūros knygų.
Kelionės – pažinimo ir džiaugsmo šaltinis
Išėjusi į pensiją, L. Račienė pradėjo keliauti ir suprato, kad pasaulį galima pažinti ne tik per knygas, bet ir kelionėse. Kartu su vyru Antanu Račiu keliavo po Vakarų Europą. Per metus keliaudavo 1–2 kartus, aplankė Čekiją, Austriją, Vengriją, Italiją, Vokietiją, Ispaniją, Portugaliją, Liuksemburgą, Monaką, Kroatiją, Bosniją, Juodkalniją, Suomiją ir daugelį kitų šalių.
Pirmoji L. Račienės kelionė buvo 1997 m. į Prancūziją. Kadangi vienas šaukštelis yra su Eifelio bokštu, tai galėjo būti, kad jis yra iš pirmosios kelionės į Prancūziją ir laikytinas šaukštelių kolekcijos pradžia. Šaukštelis su Paryžiaus simboliu atsirado iš meilės Prancūzijai (kaip minėta, Laima Račienė universitete baigė Prancūzų filologijos studijas).
2008-2009 m. L. ir A. Račams pradėjus intensyviai keliauti, šaukštelių kolekcija ėmė sparčiai pildytis. Laima planavo, kad šaukšteliai bus skirti stalo serviravimui – juk daug įdomiau, kai šventinis stalas serviruotas skirtingais šaukšteliais su įvairių šalių vaizdais. Tačiau ši L. Račienės idėja liko neįgyvendinta – šventinio stalo puošmenomis šaukšteliai netapo. Vienas po kito jie pildė kolekciją, kurią kolekcininkė mėgo peržiūrinėti vis prisimindama aplankytus kraštus.
Didžiausias kelionių azartas prasidėjo apie 2008–2009 m. ir tęsėsi iki 2019–2020 m. Po COVID-19 karantino L. Račienė dėl silpnėjančios sveikatos jau nebekeliavo.
Kolekcija – tarsi gyvenimo žemėlapis
Kiekviena šalis, kurią L. Račienė su vyru Antanu aplankė, paliko atminimą – mažą, blizgantį suvenyrinį šaukštelį, ant kurio pavaizduotas miesto herbas, kalnų siluetas ar garsusis Eifelio bokštas. Nuo Prancūzijos iki Maroko, nuo Italijos iki Suomijos – kiekvienas šaukštelis pasakoja apie vietą, žmones ir kelionės džiaugsmą. Iš pirmo žvilgsnio – tai kolekcija, o iš tiesų – gyvenimo žemėlapis, sudėtas į delną.
Anykščių viešojoje bibliotekoje šalia eksponuojamų šaukštelių lankytojai galės susipažinti ir su kolekcininkų knygomis: L. Račienės išverstomis iš prancūzų, lenkų bei rusų kalbų, A. Račio parengtomis ir išleistomis enciklopedijomis bei dukters Dalios sudarytomis knygomis.
Šeimos atminimas – vertybė
2022 m. D. Bukelienė sudarė ir išleido savo tėvelio Antano Račio poezijos ir prisiminimų apie jį knygą „Iš Stebeikių kaimo pakraštėlio“. Knygą dukrai išleisti padėjo žurnalistas, rašytojas Vytautas Žeimantas ir enciklopedijų leidėjas dr. Algirdas Matulevičius. Minėtos knygos įžanginiame straipsnyje „Prasmingas Antano Račio gyvenimo kelias“ žurnalistas V. Žeimantas džiaugiasi, kad A. Račio literatūriniu palikimu taip gražiai rūpinasi jo dukra Dalia ir prisimena:
„A. Račį pirmą kartą pamačiau 2001 metais Mokslo ir enciklopedijos leidybos institute, kai spaudos konferencijoje žurnalistams buvo pristatomas „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tomas. Jau tada atkreipiau į jį dėmesį – kalbėjo laisvai, raiškiai, nežiūrėdamas į popierius, bėrė įvairius skaičius, faktus, aiškiai duodamas suprasti, kad gerai žino, apie ką kalba.“
Žeimantas pabrėžė, kad A. Račis praktiškai visą savo gyvenimą atidavė lietuviškų enciklopedijų leidimui. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, kurio vyriausiasis redaktorius buvo A. Račis, išleido ne tik „Visuotinę lietuvių enciklopediją“, bet ir „Muzikos enciklopedijos“ bei „Žemės ūkio enciklopedijos“ tritomius, po keturis tomus turinčias „Mažosios Lietuvos enciklopediją“ ir „Technikos enciklopediją“. Su istoriku E. Maneliu sudarė ir redagavo dvitomį enciklopedinį žinyną „Lietuvos istorija“ (2011–2015 m.).
Nuo 1991 m. A. Račis priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai, aktyviai dalyvavo jos veikloje, paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje, parašė prisiminimų, kurie buvo paskelbti knygoje „Jurgėnų kraštas: praeitis, etninė kultūra, dabartis“ (2014). Nuo 2002 m. A. Račis buvo ir Valstybinės kalbos komisijos narys.
Pasak žurnalisto, rašytojo V. Žeimanto, A. Račis nuoširdžiai tarnavo Tėvynei, puoselėjo lietuvių kalbą, skleidė mokslo šviesą.
Giminės atmintis – per receptus ir istorijas
D. Bukelienė išleidusi niekur nespausdintų tėvelio jaunystės dienų eilėraščių bei prisiminimų apie jį knygą, po poros metų sudarė ir išleido savo močiutės receptų knygą „Elenos Graužinytės-Motiejūnienės-Valevičienės namų receptai“ (2024 ).
2025 m. pavasarį knyga buvo pristatyta Anykščių viešosios bibliotekos Knygų mėgėjų klube „Knyginyčia“. Tuo metu susitikime su anykštėnais knygos sudarytoja pasakojo, kad savo močiutę E. Graužinytę-Motiejūnienę-Valevičienę mažai prisimena, tačiau nuo vaikystės žinojo, jog ji buvusi puiki kulinarė ir ypač mėgusi gaminti saldumynus. D. Bukelienė dalijosi mintimis apie rastus močiutės receptus, kurie buvo įvairiai užrašyti: vieni – tvarkingai surašyti sąsiuviniuose, kitus teko pačiai Daliai surinkti iš įvairių lapelių. „Močiutė buvo auklėta lietuvybės dvasia, visą savo gyvenimą puoselėjo inteligentiškumą ir gastronominę kultūrą“, – sakė D. Bukelienė. Dalia anykštėnams trumpai pristatė ne tik savo močiutės biografiją, bet ir giminės genealogiją, kuri yra persipynusi su Anykščių kraštu.
Šaukštelis – mažytė pasaulio atminties saugykla
Saulėtą spalio 20-osios popietę Anykščių viešojoje bibliotekoje įvyko parodos atidarymas.
D. Bukelienė džiaugėsi, kad tėvų sukaupti šaukšteliai tampa ne tik kelionių suvenyrais, bet ir gyvenimo kelio simboliais – primenančiais, kad kiekvienas mūsų turime savąją istoriją, mažą, bet nepakartojamą, kurią verta išsaugoti. Kiekvienas parodos eksponatas – tai mažas istorijos liudytojas, menantis žmogaus troškimą pažinti, išsaugoti ir dalytis tuo, kas brangiausia.
Nepaprastų žmonių – Laimos ir Antano Račių – nepaprastos ir gyvenimo istorijos. Todėl ir parodoje „Kiekvienas šaukštelis – istorija“, kur eksponuojami iš kelionių sukaupti šaukšteliai, jie – nepaprasti. Kiekvienas jų – tarsi kelionės akimirka, nugulusi į metalą, o kartu – ir dalelė žmogaus, kuris tą akimirką išgyveno. Kiekvienas šaukštelis – tarsi mažytė pasaulio atminties saugykla, kurioje slypi džiaugsmas, atradimai, sutapimai, išgyvenimai.
Audronė BEREZAUSKIENĖ
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
Šaltinis: Nyksciai
