Sprendimas atlikti katino kastraciją dažnai sukelia daug klausimų šeimininkams. Vieni tiki, kad tai būtinas žingsnis, kuris gali užtikrinti augintinio sveikatą ir ramybę namuose, kiti baiminasi, kad procedūra „pakeis katino charakterį“ arba atims dalį jo prigimties.

Tiesa yra tokia, kad katino kastracija daro įtaką elgesiui, tačiau dauguma šių pokyčių yra teigiami tiek gyvūnui, tiek jo šeimininkams.

Kastracijos tikslas – pašalinti sėklides, taip sustabdant vyriškų hormonų, daugiausia testosterono, gamybą. Būtent šie hormonai lemia daugelį patinų elgesio bruožų, tokių kaip teritorijos žymėjimas, agresija konkuruojant dėl patelių, nuolatiniai bandymai pabėgti iš namų.

Kaip hormonai veikia katino elgesį?

Testosteronas yra vienas svarbiausių hormonų, kuris formuoja patinų elgesį tiek gamtoje, tiek namų aplinkoje. Laukinėje gamtoje jis užtikrina išlikimui būtinas savybes – stiprina medžioklės instinktą, skatina kovas dėl patelių, verčia ginti teritoriją nuo konkurentų.

Tokie elgesio modeliai yra natūralūs ir gyvybiškai reikalingi, tačiau namuose jie dažnai sukelia ne patį maloniausią „simbiozės“ variantą tarp gyvūno ir žmogaus.

• Žymėjimas šlapimu – viena dažniausių problemų, ypač nesterilizuotiems patinams. Šlapimas naudojamas kaip kvapinė žinutė kitiems gyvūnams, žyminti teritorijos ribas ir patino statusą. Deja, tai reiškia, kad nemalonus kvapas gali pasklisti ant baldų, sienų ar net ant drabužių.
• Agresija kitų gyvūnų atžvilgiu – didesnis testosterono kiekis gali skatinti polinkį dominuoti ir kovoti. Tokie susidūrimai ne tik kelia pavojų sveikatai, bet ir sukelia stresą namuose, ypač jei yra daugiau nei vienas gyvūnas.
• Neramus elgesys ir naktinis kniaukimas – hormonų įtaka dažnai pasireiškia padidintu aktyvumu ir nuolatiniu noro „veikti“ jausmu. Naktimis tai gali virsti garsiomis „dainomis“, šokinėjimu po namus ar durų draskymu.
• Polinkis pabėgti – pavasarį ir rudenį, kai vyksta poravimosi sezonas, patinai gali imtis desperatiškų bandymų pabėgti iš namų, lipti per tvoras ar ieškoti bet kokios galimybės patekti pas patelę.

Kai testosterono lygis sumažėja (pavyzdžiui, po kastracijos) – šie instinktai paprastai pastebimai silpnėja arba visai išnyksta. Gyvūnas tampa ramesnis, mažiau linkęs į agresiją ar pabėgimus, o jo dėmesys dažniau sutelkiamas į šeimininką ir žaidimus, o ne į instinktyvą kovą ar poravimosi paieškas. Tai ne tik pagerina gyvenimo kokybę gyvūnui, bet ir sumažina įtampą namuose.

Kokius pokyčius galima pastebėti po kastracijos?

Paprastai pokyčiai tampa matomi per kelias savaites ar mėnesius po procedūros. Pirmiausia pastebimas teritorijos žymėjimo sumažėjimas, daugelis katinų nustoja purkšti šlapimą namuose. Taip pat sumažėja polinkis į agresiją, ypač jei katinas anksčiau buvo linkęs konfliktuoti su kitais gyvūnais.

Kitas svarbus pokytis – ramybė. Kastruoti katinai dažniau būna labiau prisirišę prie šeimininkų, daugiau laiko praleidžia namuose, tampa meilesni ir žaismingesni. Dingsta nuolatinis poreikis ieškoti patelių, todėl sumažėja pabėgimų rizika.

Ar katino kastracija keičia charakterį?

Svarbu suprasti, kad kastracija nekeičia katino asmenybės – ji tik sumažina tam tikrų hormonų įtaką elgesiui. Jei jūsų augintinis mėgsta žaisti, lipti ant spintų ar stebėti paukščius pro langą – jis tai darys ir po procedūros. Skirtumas tas, kad jo elgesys taps mažiau impulsyvus, o dėmesys nukryps į šeimininką, žaidimus ir aplinką, o ne į hormonų diktuojamas paieškas.

Kada geriausia atlikti kastraciją?

Veterinarai dažniausiai rekomenduoja procedūrą atlikti tarp 5–7 mėnesių amžiaus, kol katinas dar nepradėjo stipriai žymėti teritorijos ir rodyti ryškių lytinio brendimo požymių. Tiesa, kastracija galima ir vyresniems katinams. Tik tokiu atveju įpročiai, susiformavę anksčiau, gali išlikti ilgiau arba ne visiškai išnykti.

Galimi neigiami pokyčiai

Nors kastracija dažniausiai suteikia daug privalumų tiek gyvūnui, tiek jo šeimininkams, svarbu žinoti ir galimas pasekmes, kad pokyčiams būtų galima pasiruošti iš anksto.

• Svorio padidėjimas. Sumažėjus testosterono lygiui, lėtėja medžiagų apykaita ir mažėja natūralus aktyvumas. Jei katinas vis tiek gauna tiek pat ar daugiau maisto nei anksčiau – greitai gali atsirasti antsvorio rizika. Šeimininkui verta pasirinkti subalansuotą pašarą, kuris yra skirtas sterilizuotiems katinams, ir reguliariai skatinti fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, žaidimus su lazdelėmis, kamuoliukais ar interaktyviais žaislais.
• Raminantis poveikis. Dauguma kastruotų katinų tampa ramesni, tačiau kai kurie šeimininkai pastebi, kad augintinis praranda dalį ankstesnio žaismingumo ar smalsumo. Tai nebūtinai neigiamas pokytis, tačiau verta užtikrinti, kad katinas vis tiek turėtų galimybių išlieti energiją ir patenkinti smalsumą.
• Trumpalaikis stresas po operacijos. Pati procedūra yra greita ir dauguma gyvūnų atsigauna per kelias dienas, tačiau iškart po operacijos jie gali būti vangūs, mažiau valgyti, vengti kontakto ar slėptis. Tokiu metu svarbu suteikti ramią aplinką, sekti veterinaro nurodymus dėl žaizdos priežiūros ir stebėti, ar katinas normaliai atlieka gamtinius reikalus.

Kastracijos nauda sveikatai

Nors daugiausia kalbama apie kastracijos poveikį katinų elgesiui, ši procedūra turi ir reikšmingų medicininių naudų, kurios gali tiesiogiai prailginti augintinio gyvenimo trukmę ir pagerinti jo sveikatą.

Sėklidžių vėžio prevencija

Kastracija visiškai pašalina sėklidžių vėžio riziką, nes procedūros metu pašalinamos pačios sėklidės. Ši liga nėra itin dažna, tačiau jai būdingas tylus vystymasis, t.y. simptomai dažnai pasireiškia tik vėlesnėse stadijose. Tokiais atvejais gydymas gali būti sudėtingas, ypač jei vėžys jau metastazavęs. Kastracija užtikrina, kad tokia grėsmė apskritai nekiltų.

Prostatos ligų rizikos sumažinimas

Nekastruoti katinai su amžiumi dažniau kenčia nuo prostatos padidėjimo (gerybinės hiperplazijos) ar uždegimo. Šios būklės gali sukelti šlapinimosi sunkumus, skausmą ir infekcijas. Sumažinus testosterono kiekį – prostatos audiniai išlieka normalios būklės, o su šiuo organu susijusios problemos tampa itin retos.

Sužalojimų prevencija

Nekastruoti patinai dažnai linkę į teritorines kovas su kitais katinais. Tokie susidūrimai gali baigtis giliomis žaizdomis, įdrėskimais, akių sužalojimais ar net kaulų lūžiais. Kastracija mažina agresijos lygį ir poreikį kovoti dėl teritorijos ar patelių, todėl tiesiogiai sumažėja traumų rizika.

Infekcinių ligų kontrolė

Kovų metu katinai gali apsikeisti pavojingais virusais, tokiais kaip kačių imunodeficito virusas (FIV) ar kačių leukemijos virusas (FeLV). Abu šie virusai plinta per įkandimus ir turi ilgalaikį poveikį – silpnina imunitetą, trumpina gyvenimo trukmę ir sukelia kitų rimtų ligų. Mažesnis kovų skaičius reiškia ir mažesnę užsikrėtimo tikimybę.

Bendras gyvenimo kokybės gerinimas

Kadangi kastracija sumažina tiek onkologinių, tiek infekcinių ligų riziką, taip pat apsaugo nuo skausmingų traumų, katinai dažniau sulaukia garbaus amžiaus be sunkių sveikatos sutrikimų. Tai reiškia mažiau apsilankymų pas veterinarą dėl rimtų ligų ir daugiau ramių, sveikų metų kartu su šeimininku.

Kaip padėti katinui po kastracijos?

Pirmąsias dienas po operacijos svarbu suteikti ramią ir šiltą vietą poilsiui. Katinas gali būti mieguistas dėl narkozės, todėl reikia stebėti – ar jis valgo ir geria vandenį. Norint išvengti žaizdos laižymo – naudojamas specialus apsauginis antkaklis arba pooperacinis drabužėlis. Paprastai siūlės išimamos po 7–10 dienų, o kai kuriais atvejais naudojami tirpstantys siūlai.

Atsakingas sprendimas dėl kastracijos – tai investicija į harmoningą gyvenimą su jūsų augintiniu.

Šaltinis: Nyksciai