Nors viešumoje akcentuojama, kad finansavimas kelių priežiūrai augs, realybė gali būti priešinga. Beveik tris kartus daugiau kelių (virš 60 tūkst. km) nei valstybė valdančios savivaldybės kitąmet gali susidurti su paradoksu, kai realus finansavimas keliams net mažėtų.
Nuogąstaujama, kad rengiant valstybės biudžeto projektą Finansų ministerija kitąmet gali reikšmingai sumažinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšas, kaip tai numatyta Vyriausybės patvirtintoje 2025–2027 m. KPPP sąmatoje.
„2026 m. savivaldybėms numatyta didesnė procentinė dalis KPPP lėšų, bet realybėje tai reikš mažiau pinigų nei šiemet. Tai optinė apgaulė, kai lyg ir gauni didesnį pyrago gabalą, bet pats pyragas akivaizdžiai mažesnis – KPPP finansavimą ketinama sumažinti net 90 mln. Eur. Tad turime situaciją, kai naujoji Vyriausybė įsipareigojo didinti savivaldybių kelių finansavimo dalį, tačiau, jeigu ji nepriims skubių sprendimų, panašu, kad savivaldybes pasieks mažesnė suma nei šiemet ir jos bus priverstos dar daugiau lėšų keliams skirti iš savo biudžetų“, – rugsėjo 29 dieną Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti kelių finansavimo situaciją, sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis.
Šiemet vietinės reikšmės keliams iš KPPP skirta 206 mln. Eur, tačiau, LSA duomenimis, savivaldybės prie šios sumos papildomai prisidėjo 330 mln. Eur savų lėšų.
„Valstybiniai keliai yra intensyviau naudojami, tačiau vietinės reikšmės keliai taip pat gyvybiškai svarbūs. Jais kasdien važiuojama į darželius, mokyklas, darbą ar gydymo įstaigas. Nepaisant to, jų finansavimas dažnai lieka antrame plane“, – priduria A. Klišonis.
Nuo sausio 1 d. turintis startuoti Valstybinis kelių fondas taip pat vis dar kelia klausimų – iki šiol nežinoma, kiek tiksliai lėšų jame numatyta 2026 metams.
„Po kelerius metus nuosekliai didėjusio finansavimo, 2025-ieji vėl tampa metais, kai kelių sektoriuje stebime finansavimo mažėjimą. Blogiausia, kad šiuo metu turime prielaidų nuogąstauti, kad tokia tendencija tęsis, nors viešumoje tarsi girdime priešingus pažadus“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Sektoriaus atstovų teigimu, siekiant užtikrinti Valstybinio kelių fondo veiksmingumą, jau 2026 m. jame turėtų būti numatyta tvirta finansinė bazė – bent 150-180 mln. Eur pajamų iš aiškiai apibrėžtų šaltinių. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar Valstybinio kelių fondo įstatyme numatyti lėšų šaltiniai pilna apimtimi pasieks fondą.
„Kol kas viskas eina link to, kad Valstybinis kelių fondas reikš ne naujas lėšas keliams, o labiau pinigų perstumdymą iš dabar esančios KPPP į fondą. Susitraukus KPPP finansavimui ar Valstybiniam kelių fondui gavus ne visas lėšas, kurios numatytos įstatyme, tai reikštų, kad visas darbas, kuris buvo atliktas pavasarį ruošiant Valstybinio kelių fondo įstatymą, Seimui jį svarstant bei priimant, nueitų šuniui ant uodegos ir liktume prie tokios pačios situacijos, kokioje buvome anksčiau“, – pažymi Š. Frolenko.
