Pasėjus žieminius rapsus, miežius ir kvietrugius Lietuvos ūkiuose skubama pasėti ir žieminius kviečius. Šiuo metu daugelyje ūkių kviečių sėja verčiasi į antrąją pusę, tačiau Žemaitijoje ir dalyje Šiaurės Lietuvos sėjos darbus stabdo įmirkusios dirvos, kuriose pasėta tik dešimtadalis planuojamų pasėti kviečių. Anot specialistų, tokį skirtumą nulėmė gausūs lietūs, kurie apsėmė laukus minėtuose regionuose. Vis dėlto, nepaisant ne itin palankių oro sąlygų, rekomenduojama jau dabar pasirūpinti žieminių pasėlių apsauga, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Praėjusią savaitę turėjom šiltus ir saulėtus orus, kurie paskatino pasėtų žieminių rapsų augimą. Vyrauja dvejopi pasėliai: sėti rugpjūčio antrajį ir trečiajį dešimtadienį bei pirmąją rugsėjo savaitę. Atitinkamai skiriasi ir jų apsaugos laikas bei paruošimas žiemojimui: tai galioja ir kitiems žieminiams pasėliams. Tačiau bendra yra tai, kad to reikėtų imtis jau dabar, nes kuo labiau pasirūpinsime savo pasėliais dabar, tuo labiau jie džiugins mus pavasarį“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Nuo šaltų orų iki šliužų – visa „puokštė“ iššūkių
Kaip teigia G. Pšibišauskienė, šiuos metus Lietuvos ūkininkai gali drąsiai pavadinti iššūkių metais: pasėliai kentėjo tiek nuo šaltų orų, tiek ir nuo kritulių pertekliaus. Tačiau, anot jos, problemos tęsiasi ir toliau.
„Trūksta šilumos, kurią taip mėgsta rapsai: ypač jų šaknims svarbi aukštesnė temperatūra, esant kuriai susiformuoja pagrindinės šaknies šakniaplaukiai, reikalingi maistinių medžiagų įsisavinimui. Žemaitijoje net ir rudenį turime apsemtus laukus, kas apsunkina technikos patekimą į juos. Žinoma, vaistų nuo balų nėra, bet apsaugoti pasėlius – vis tiek reikia, ir tam rekomenduojama pasitelkti mikroorganizmus, kurie palengvina fosforo įsisavinimą. Taip pat patartina papildomai tręšti fosforu per lapus“, – sako ekspertė.
Pasakodama apie žieminių rapsų pasėlius, specialistė pabrėžia, kad jie jau susiduria su kenkėjais: amarais, cikadomis, pjūkleliais, kandimis ir šliužais. Jau pastebimi ir pirmieji šakniniai paslėptastraubliai, kurių buvimą įrodo ant rapsų šaknų pasirodę gumbeliai.
„Galiausiai, ruduo nėra ruduo, jei nėra šalnų. Jau šią savaitę galime sulaukti pirmųjų šaltesnių naktų, o vėliau jos gali tik dažnėti, ir tai stabdys žieminių pasėlių augimą. Jiems nepadės ir vėsesnės dienos: kad ir kokius fungicidus naudosime, jie neveiks, jei oro temperatūra tepasieks 12 laipsnių ar net mažiau šilumos. Norint paskatinti augalų vegetaciją, vertėtų pasitelkti priemones, turinčias, pavyzdžiui, tebukonazolo ar metkonazolo, kuris veiks ir kaip augimo reguliatorius, ir fungicidas“, – paaiškina G. Pšibišauskienė.
Herbicidai – viena svarbiausių apsaugos priemonių
Agrotechnologijų ekspertė primena, jog ūkininkų naudojamų priemonių arsenale taip pat turėtų atsirasti ir herbicidai. Jie, anot specialistės, reikalingi sėkmingai piktžolių kontrolei: tai – itin aktualu auginant žieminius kviečius.
„Dėl rugsėjį buvusios šiltos žemės ir pakankamos drėgmės žieminiai kviečiai šiemet sudygo per savaitę – itin greitai, ir jau turime pirmuosius lapelius. Artėjant dešimtam–vienuoliktam tarpsniui, jau reikės pradėti saugoti pasėlius nuo vienmetės miglės ir kitų piktžolių, o ypač – itin atsparios dirvinės smilguolės. Tačiau turime labai nedidelį laiko tarpą, per kurį reikės panaudoti herbicidus. Jei to nepadarysime dabar, pavasarį sukontroliuoti vienmetes migles, dirvines smilguoles bus be galo sunku ir brangu“, – tvirtina G. Pšibišauskienė.
Ekspertė paaiškina, kad anksčiau pasėtus žieminius rapsus reikėtų apsaugoti naudojant tiek dirvinius, tiek ir kontaktinius herbicidus, taip pat graminicidus, kurie padeda kovoti su javų pabiromis. „Tačiau po savaitės–dviejų teks imtis antrinės pabirų kontrolės, antrą kartą nupurškiant pasėlius graminicidais. Šiemet javų pabirų turime daug, ypač tuose laukuose kuriuose kviečių saiko svoris buvo mažas, tad ir graminicidų juose reikės daugiau.“
Paklausta, kaip žieminiuose kviečiuose geriausia naudoti herbicidus, ji pataria įvertinti, kiek jau yra išdygę lapelių, kokios piktžolės vyrauja konkrečiame lauke.
„Jei laukai – piktžolėti, vertėtų rinktis 3-4 veikliųjų medžiagų herbicidų mišinius arba gamykloje suformuliuotus orginalius produktus. Ypač vertinamas herbicidas, kurio normą galima pasirinkti įvairią: nuo 1,25 iki 3 litrų hektarui, nes esant tokioms meteorologinėms sąlygoms laukus apdoroti tokiais herbicidais galima palankiausiu metu“, – pataria G. Pšibišauskienė.
Ūkininkų sandėliuose – ir augimo reguliatoriai
Be jau paminėtų augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio ekspertai ragina pasirūpinti ir augimo reguliatoriais – ypač ankstyvos sėjos žieminiuose rapsuose. Šie reguliatoriai gali būti naudojami tiek vieni, tiek ir su fungicidais, pavyzdžiui, metkonazolo ir mepikvatchlorido pagrindu sukurtais produktais. Tokie pesticidai ne tik apsaugo rapsus nuo ligų, bet ir suvienodina nehomogeniškus rapso pasėlio augalus.
Pasak G. Pšibišauskienės, kad žieminiai rapsai ir kviečiai pasiruoštų žiemojimui, rapsams pravartu naudoti augimo reguliatorius. Tačiau kviečiams į pagalbą rekomenduotina pasitelkti mikro ir makroelementus. Pirmiausia, anot jos, pasėliai turi būti patręšti sėjos metu, o vėliau jiems augant jų mityba papildoma minėtais elementais per lapus.
„Fosforas, manganas, boras – rapsams , varis – javams yra vieni svarbiausių mikroelementų žieminiams pasėliams. Siera ne tik užtikrina prevenciją nuo ligų, pavyzdžiui, rudenį plintančios septoriozės, bet ir subalansuoja azoto kiekį. Pasėlio žiemkentiškumo didinimui panaudoti jūros dumbliai – taip pat viena svarbesnių agrotechnologinių priemonių. Tačiau reikia žinoti, kada efektyviausia juos naudoti, pavyzdžiui, rapsams turint tris–šešis lapelius. Gali pasitaikyti ir tokia situacija, kad anksčiau pasėti žieminiai rapsai turi mažiau masės, nei pasėti vėliau. Todėl jiems pravers priemonės, turinčios savyje fosforo, mangano, saugų kiekį azoto, sieros oksido bei boro“, – pataria „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.
Tomas Šiuškus
Šaltinis: Nyksciai
