Praėjusiais metais Anykščių padangę sudrebinęs pirmasis tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“ šįmet, rugsėjo 1-7 dienomis, grįžta su platesne muzikine programa bei geografija – festivalyje pasirodys solistai ne tik iš Lietuvos, bet ir Argentinos, Lenkijos, Ukrainos, Čekijos bei Estijos.
Festivalio pagrindinis tikslas suteikti jauniems solistams progą įgyti sceninės patirties, tobulinti savo meninę išraišką bei užmegzti tarptautinius ryšius, jungti įvairių šalių muzikinius talentus, bendradarbiaujant su įvairių šalių ambasadomis Lietuvoje, taip stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Belaukdami festivalio pradžios kalbamės su atlikėjais.
Sopranas Eglė Šlimaitė (Lietuva)
Egle, rugsėjo 1-ąją pradėsite festivalį su koncertu „Muzikos tiltai: nuo Vilniaus iki Buenos Airių“. Norėčiau pasiteirauti, kaip prasidėjo Jūsų muzikinė kelionė?
Mano muzikinė kelionė prasidėjo Žlibinų I. Končiaus pagrindinėje mokykloje, kai muzikos mokytoja pastebėjo mano talentą dainuoti. Esu jai be galo dėkinga – jei ne jos tikėjimas ir paskatinimas, galbūt šiandien net nebūčiau pasirinkusi muzikinio kelio. Būtent ji paragino mane stoti į S. Šimkaus konservatoriją – tada nebeliko jokių abejonių, žinojau, kad noriu dainuoti. Toliau sekė studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o viena iš mano svajonių buvo, jei pavyks įstoti, sudainuoti Dalios ariją iš Balio Dvarionio operos „Dalia“. Esu labai laiminga, kad galiu dainuoti. Visada jaučiau savo artimųjų palaikymą – jų tikėjimas manimi buvo pats svarbiausias šiame kelyje.
Kiek Jums svarbi lietuvių kompozitorių kūryba?
Lietuvių kompozitorių muzika man yra ypač svarbi, todėl ji užima reikšmingą dalį mano repertuaro. Mokydamasi S. Šimkaus konservatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – dainavau žymiausių mūsų kompozitorių: J. Gruodžio, A. Kačanausko, B. Dvarionio, K. Brundzaitės, F. Bajoro, G. Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių vokalinius kūrinius. Šios dainos ne tik formavo mano, kaip atlikėjos, vokalinę techniką, bet ir atvėrė gilesnį ryšį su lietuvių kalbos skambesiu, poetiniu žodžiu, tautiškumu. Todėl lietuvių kompozitorių dainas atlieku ne tik Lietuvos scenose, bet ir užsienyje.
Ar sudėtinga nuo santūrios lietuviškos muzikos koncerto metu pereiti prie jausmingų ir aistringų argentinietiškų ritmų?
Lietuvių kompozitorių kūriniai tikrai skiriasi nuo argentinietiškos muzikos, tačiau, kai teko labiau su ja susipažinti, nustebino atrastas lyriškumas. Pasirodo, jo gausu ne tik lietuviškuose, bet ir argentinietiškuose kūriniuose. Argentinietiška muzika pasižymi savitu švelnumu, sodriais sąskambiais, kurie tikrai žavi ir įtraukia nuo pat pirmųjų garsų. Todėl atliekant dviejų skirtingų šalių kūrinius, perėjimas iš vieno į kitą nebūna sudėtingas.
„Inizio“ festivalis skirtas plačiajai visuomenei pristatyti jaunus muzikos talentus ir leisti jiems atsiskleisti. Ar Jums svarbus dalyvavimas šiame festivalyje?
Pirmiausia labai noriu pasidžiaugti tokiais Lietuvoje vykstančiais festivaliais. Esu dėkinga organizatoriams ir idėjų autoriams, kurie kviečia įvairius atlikėjus ir leidžia klausytojams susipažinti su skirtingais muzikos žanrais. Visų atlikėjų vardu nuoširdžiai dėkoju už kvietimą dalyvauti nuostabiame festivalyje „Inizio“.
Tenoras Adam Nacevič (Lenkija)
Adamai, koncerte „Nuo Neries iki Vyslos“ rugsėjo 3-ąją atliksite Stanislovo Moniuškos bei Adomo Mickevičiaus kūrybą. Kuo ji jums svarbi?
Aš laikau šių dviejų ryškių Romantizmo epochos atstovų kūrybą reikšminga ir asmeniškai man svarbia. Jie įkūnija esminį romantiško kūrėjo modelį. Savo dainose Stanisławas Moniuszka meistriškai sujungia romantinės meno dainos formą, jo kūryba kai kuriais atžvilgiais prilygsta Franzui Schubertui ar Robertui Schumannui, su lenkų liaudies muzikos elementais – ypač nacionaliniais šokiais, tokiais kaip polonezas, krakoviakas ir kujaviakas. Adomas Mickevičius, iškili romantizmo literatūros figūra, yra vienas ryškiausių šio judėjimo autorių. Jo poezija, dažnai kupina gamtos vaizdų, mistinių būtybių ir romantiškos meilės temų, tapo galingu įkvėpimo šaltiniu ne tik XIX a. kompozitoriams, bet ir vėlesnėms kartoms. Visi šie elementai lemia tai, kad Stanisławo Moniuszkos ir Adomo Mickevičiaus kūryba man yra ne tik labai svarbi, bet ir išskirtinai meniškai įdomi.
Turite tiek lietuviškų, tiek lenkiškų šaknų: ar jaučiate daugiau šių kultūrų panašumų, ar skirtumų?
Tikiu, kad tarp lenkų ir lietuvių kultūrų yra daug panašumų, nors egzistuoja ir tam tikrų skirtumų. Dėl ilgos, bendros istorijos abi kultūros pasižymi reikšmingais bendrumais tokiose srityse kaip architektūra, muzika, virtuvė ir literatūra. Vis dėlto kiekvienoje iš šių sričių galima pastebėti ir savitų skirtumų. Galbūt ryškiausias to pavyzdys – liaudies muzika. Tiek lietuvių, tiek lenkų liaudies tradicijose gausu nuorodų į protėvių paveldą. Lietuvių liaudies muzika ypač žinoma dėl „sutartinių“ – tradicinių daugiabalsių dainų, o lenkų liaudies muzika glaudžiai susijusi su nacionaliniais šokiais. Šis kontrastas išryškina tiek kultūrinius panašumus, tiek unikalius šių dviejų tautų bruožus, todėl jos tampa dar turtingesnės ir įdomesnės tyrinėti.
Kokią muzikinę programą išgirs klausytojai?
Publika turės galimybę išgirsti Stanisławo Moniuszkos kamerinius kūrinius. Koncerto programa kruopščiai parinkta taip, kad atskleistų įvairiapusę kompozitoriaus kūrybą – nuo tipiškų romantinių dainų pavyzdžių iki liaudies muzika įkvėptų kūrinių bei humoristinių dainų. Sudarant programą mūsų tikslas buvo parodyti Moniuszkos repertuaro įvairovę ir atskleisti jo kompozicinio meistriškumo subtilumą.
Jūsų INIZIO (startas)? „Inizio“ festivalis skirtas plačiajai visuomenei pristatyti jaunus muzikos talentus ir leisti jiems atsiskleisti. Ar Jums svarbus dalyvavimas šiame festivalyje?
Taip, dalyvavimas festivalyje „Inizio“ man yra svarbus. Visų pirma todėl, kad praėjo jau nemažai laiko nuo tada, kai paskutinį kartą turėjau galimybę pasirodyti Lietuvoje, tad tai puiki proga atnaujinti ryšį su lietuvių klausytojais. Antra, koncertas „Nuo Neries iki Vyslos“ suteikia puikią progą pristatyti muziką Lietuvos publikai, kuri čia skamba retai, tačiau, mano objektyvia nuomone, yra įdomi ir verta dėmesio. Trečia, manau, kad festivalis „Inizio“ yra puiki iniciatyva, skatinanti tarptautinį bendradarbiavimą ir suteikianti galimybę jauniems klasikinės muzikos atlikėjams pasirodyti platesnei auditorijai.
Vokalinis ansamblis „Vilni“ (Lenkija/Ukraina)
Bohdana, Sofiia, Diana – esate ansamblis, atliekantis tradicines, ukrainiečių liaudies dainas. Rugsėjo 5 dieną koncerto „Nešant taiką: laisvės ir vilties dainos“ metu publika galės klausyti jūsų tautos muzikos. Kuo ji ypatinga, kas užkoduota liaudies dainose?
Bohdana Mandziuk: Ukrainietiškos dainos yra ypatingos, nes jose užkoduota Ukrainos istorija, mentalitetas, pasaulėžiūra ir vertybės. Jose atsispindi tokios temos kaip laisvė, meilė, kova, gamta ir dvasingumas – dažnai jos sujungia poeziją su giliu simbolizmu, perduodamu iš kartos į kartą.
Sofiia Zhukova: Pavyzdžiui, tradicinė ukrainiečių daina „Oj u luzi“ – tai laisvės kovos himnas. „Hamerytskyi krai“ – tai gedulo daina, tapusi nacionaliniu netekties simboliu. Šios dainos atspindi gilų ryšį su gamta, protėviais ir tautos siela. Tai daugiau nei muzika – tai vidinis Ukrainos balsas.
Diana Kozachok: Ukrainiečių dainos – tai mūsų tautos balsas, jungiantis praeitį su dabartimi, nešantis senąsias tiesas į šiandienos pasaulį.
Kaip pasirinkote koncerto programą, kokią pagrindinę žinutę siųsite klausytojams?
Bohdana Mandziuk: Mes norime pristatyti patriotines dainas, apimančias skirtingus Ukrainos istorijos laikotarpius, taip pat tradicines dainas iš įvairių Ukrainos regionų: Naddnipriansčynos, Huculščynos, Polesės, Sloboda Ukrainos ir Haličinos.
Sofiia Zhukova: Programoje skambės lopšinės, lyrinės ir herojinės dainos, kūriniai su Taraso Ševčenkos žodžiais – vieno ikoniškiausių ukrainiečių poetų, bei linksmos melodijos. Pagrindinė žinutė – parodyti tikrąjį Ukrainos veidą – su jos žaizdomis, švelnumu, vidine stiprybe ir viltimi.
Diana Kozachok: Per liaudies dainų prizmę parodysime žmonėms savo kultūrą ir stengsimės sudominti juos išskirtine ukrainietiška melodika.
Ar jaučiate bendrystę tarp Lietuvos ir Ukrainos? Ar laukiate susitikimo su kanklininke Aušrine Ulinskaite?
Bohdana Mandziuk: Žinoma, tarpkultūriniai ryšiai tarp Ukrainos ir Lietuvos yra ne mažiau svarbūs nei politiniai ar ekonominiai. Esame be galo dėkingi Lietuvos žmonėms bei valdžiai už tvirtą ir nuoseklų mūsų šalies palaikymą kare su Rusija. Deja, mūsų šalys turi bendrų kaimynų, todėl privalome būti vieningi – nes stiprybė slypi vienybėje. Tai jau antrasis mano susidūrimas su lietuvių kultūra ir ypač su kerinčiu instrumentu – kanklėmis. 2019 metais lankiausi Vilniuje kartu su mama, kuri atvyko pristatyti mūsų tradicinį instrumentą – bandūrą – Lietuvos studentams ir dėstytojams. Tuo metu pati grojau sopylka – tradine ukrainietiška išilginės krypties fleita. Todėl labai laukiame susitikimo su Aušrine. Pabandysime sujungti savo instrumentus ir muzikinės raiškos priemones. Nuoširdžiai kviečiame jus atvykti ir pasiklausyti.
Koncerto metu bus renkamos lėšos Ukrainai paremti. Kaip manote ar kultūrinė bendrystė yra svarbi sudėtingomis sąlygomis?
Bohdana Mandziuk: Esame be galo dėkingi Lietuvos žmonėms už jų paramą ir dosnumą, kuris labai jaučiasi nuo pat karo pradžios. Lėšų rinkimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir humanitarinėms reikmėms padengti yra veikla, kuria daug ukrainiečių menininkų ir visuomenės veikėjų užsiima tiek Ukrainoje, tiek užsienyje. Ekonominė situacija Ukrainoje negerėja, todėl parama tampa dar svarbesnė. Pavyzdžiui, mūsų ansamblis neseniai baigė lėšų rinkimo kampaniją draugo automobiliui įsigyti – jis nuo 2022 metų gina mūsų šalį Rytų Ukrainoje. Prieš tai rinkome pinigus šilumokaičiui ir rankų šildytuvams. Deja, kare viskas gali būti sunaikinta vienu smūgiu, todėl poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami.
Sofiia Zhukova: Kultūrinė vienybė padeda mums išlikti tvirtais ir susijusiais. Dainuodami drauge žmonės jaučiasi arčiau vieni kitų, todėl sunkiu metu solidarumas yra gyvybiškai svarbus. Šis koncertas nėra tik muzikinis renginys, tai stiprybės ir bendražmogiškumo išraiška. Kultūroje ir veiksmuose – mes esame stipresni kartu.
Mecosopranas Jolana Slavíková (Čekija)
Jolana, Lietuvoje lankotės pirmąkart. Kuo Jums bus ypatingas baigiamasis festivalio koncertas?
Tiesa, tai mano pirmas kartas Lietuvoje, ir jaučiuosi nepaprastai laiminga, kad mano debiutas įvyks šiame festivalyje. Dalytis scena su įkvepiančiais muzikantais visiškai naujoje kultūrinėje aplinkoje – tai išties unikali patirtis.
Ar yra tekę dainuoti lietuvių kompozitorių muziką ir ar būsite pirmą kartą Lietuvoje?
Niekada anksčiau nesu dainavusi lietuvių kompozitorių muzikos, tad labai laukiu progos pažinti jūsų šalį ir susipažinti su jos kultūra.
Ko Jūs tikitės iš festivalio?
Tikiuosi to magiško derinio – naujų vietų pažinimo, gražaus kūrybinio proceso su žmonėmis, kurių dar nepažįstu, ir nepamirštamų akimirkų drauge su klausytojais, kurie galbūt manęs dar nepažįsta, bet, tikiuosi, po koncerto pajus malonumą. Tokie festivaliai – puiki erdvė žmogiškam ir meniniam ryšiui. Man didelė garbė būti tokio nuostabaus projekto dalimi.
Ko festivalio klausytojai turėtų tikėtis iš šio koncerto?
Publika gali tikėtis vakaro, kupino elegancijos, spindesio ir emocinio intensyvumo.
Programoje – ryškiausi Rossini kūriniai, kuris yra vienas iš mano pačių mėgstamiausių kompozitorių, bei perliukai iš prancūzų operos repertuaro, kurį išties dievinu.
Tai muzika, pilna spalvų, šmaikštumo ir širdies – kažkas, ko tikrai nenorėtumėte praleisti!
Sopranas Rusnė Tušlaitė (Lietuva/Vokietija)
Rusne, kuo Jums bus ypatingas baigiamasis festivalio koncertas?
Pirmiausia, man tai yra reta galimybė koncertuoti Lietuvoje. Nuo 2017-ųjų gyvenu bei profesionaliai dainuoju užsienyje, todėl labai smagu būti matomai, kviečiamai koncertuoti bei laukiamai savoje šalyje. Nors pati esu iš Panevėžio, bet būdama paauglė Anykščiuose ir Troškūnuose įgijau savo pirmosios koncertinės patirties, todėl vėl čia sugrįžti dainuoti yra didelė nostalgija.
Kokius įžvelgiate panašumus tarp Lietuvos ir Vokietijos kultūros? Ar jaučiate muzikinę tautų bendrystę?
Lietuviai kaip ir vokiečiai dalykų tikrai nevynioja į vatą. Manau, kad abi tautos pasižymi konkretumu, sveiku tiesmukumu ir darbštumu tiek kasdienybėje, tiek muzikoje. Džiaugiuosi, kad Lietuva tampa vis labiau pasaulietiška ir bendradarbiauja su užsienio muzikos profesionalais. Mano nuomone, tautų bendrystė ir universalumas yra meno variklis.
Ar laukiate susitikimo su dirigentu Erki Pehk ir kitais solistais?
Tikrai taip! Ypač kai maestro veiklą stebiu jau kurį laiką. Kuomet sulaukiau kvietimo dalyvauti festivalyje buvau maloniai nustebinta, ypač kai sužinojau, kad jis yra vienas iš Panevėžio Muzikinio teatro dirigentų. Panevėžiui ir, šiuo atveju man, labai pasisekė! Kiek teko bendrauti, Maestro Pehk yra labai organizuota, profesionali ir puikų humoro jausmą turinti asmenybė. Tikiuosi, kad šis koncertas taps mūsų tolimesnio bendradarbiavimo pradžia.
„Inizio“ festivalis skirtas plačiajai visuomenei pristatyti jaunus muzikos talentus ir leisti jiems atsiskleisti. Ar Jums svarbus dalyvavimas šiame festivalyje?
Būti pakviestai debiutuoti šiame festivalyje kaip vienai iš solisčių man yra labai didelis sukaus darbo ir pasiekimų įvertinimas. Kaip ir anksčiau minėjau – Lietuvoje negyvenu jau ilgą laiką, todėl smagu, kad sulaukiau kvietimo čia sugrįžti ir dainuoti saviems. Dalyvavimas šiame koncerte man taip pat yra ir privilegija dainuoti akompanuojant savo gimtojo miesto orkestrui. Tikiu, kad dalinimasis scena bei muzika visiems bus didelis malonumas ir šventė!
Baritonas Roman Hoza (Čekija)
Romanai, kuo Jums bus ypatingas baigiamasis festivalio koncertas?
Dainuoti operos gala koncerte visada yra ypatinga proga – labai šventiška ir smagu.
O šiuo atveju, su nuostabia muzika, kurią pristatysime, ir kaip paskutinis viso festivalio koncertas – tai bus tiesiog fantastiška!
Ar esate dainavęs Lietuvoje? Galbūt net esate atlikęs lietuvių kompozitorių kūrinius?
Deja, niekada nesu buvęs Lietuvoje ir savo repertuare neturiu nė vieno lietuvių kompozitoriaus kūrinio. Tačiau pažįstu keletą lietuvių dainininkų iš įvairių meistriškumo kursų – jie tiesiog stulbinantys, todėl puikiai žinau apie jūsų vokalo mokyklos ir tradicijos aukštą lygį.
Ar pavyko pasisemti žinių bei patirties iš dirigento Erki Pehk?
Mes dar neturėjome progos dirbti su maestro Pekhu, tačiau vien jau mūsų bendravimas dėl programos parodė jo gilias žinias ir puikų operinio repertuaro supratimą.
Tai mane labai skatina su nekantrumu laukti bendro darbo rugsėjį.
„Inizio“ festivalis skirtas plačiajai visuomenei pristatyti jaunus muzikos talentus ir leisti jiems atsiskleisti. Ar Jums svarbus dalyvavimas šiame festivalyje?
Žinoma! Kaip jau minėjau anksčiau, niekada nebuvau Lietuvoje, todėl man be galo jaudina galimybė pasidalinti savo dainavimu su visiškai nauja man auditorija.
Dirigentas Erki Pehk (Estija)
Maestro, praėjusiais metais sėkmingai pasirodėte pirmajame „Inizio“ festivalyje ir sužavėjote publiką savo energija bei užsidegimu. Kuo šiais metais nustebinsite publiką baigiamajame festivalio koncerte?
Šiais metais turime keturis nuostabius jaunus solistus su gražiais, lyriškais balsais. Todėl pajutau norą sukurti šviesią ir linksmą programą. Įsivaizdavau ką nors lengvo ir vasariško, ką nors, kas teiktų džiaugsmo, o ne liūdesio. Visi muzikiniai kūriniai vienaip ar kitaip susiję su meile: kartais lydimi švelnaus ilgesio atspalvio, bet dažniausiai žaismingi, spindintys ir kupini gyvybės. Išgirsite gausybę Rossini muzikinių fejerverkų, žavingų prancūzų kompozitorių arijų ir kelias šiek tiek melancholiškesnio Verdi‘o – tiek, kiek reikia, neperžengiant ribos į tragediją.
Ar svarbu dirbti su jaunais talentais, kuriems ne visuomet pavyksta patiems prasiskinti kelią?
Be abejo. Jaunų talentų palaikymas yra itin svarbus operos ateičiai. Suteikdami jiems galimybių ir kryptingą pagalbą, padedame augti ir kurti kelius į ateitį. Jaunoji karta į sceną atneša naujos energijos ir kitoniškumo gūsį. Man šių balsų ugdymas yra ir privilegija, ir atsakomybė.
Dėkoju už atsakymus ir linkiu puikaus koncerto!
Kristupas Antanaitis
Tarptautinį muzikos festivalį INIZIO organizuoja GREI kūrybiniai projektai ir Anykščių kultūros centras. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė ir MB „Montalita“.
Šaltinis: Nyksciai
