Istorija, rodos, tokia paprasta: ežytė savo draugo ežio paprašė obuolio. „Labiausiai už viską norėčiau jį suvalgyti su tavimi”, – dar pridūrė. Ežys iškeliavo obuolio parnešti, o jo kelionė virto švelniu ir jautriu pasakojimu apie meilę, drąsą ir viltį.
Būtent tokį pasakojimą, pasitelkusi Dianos Jotautaitės iliustracijas, knygoje „Ežys ir obuolys“ sukūrė Rūta Čekaitė. Vaikų literatūros lauke debiutuojanti, kūrybinės rinkodaros agentūros įkūrėja ir vadovė teigia, kad jai pačiai taip pat reikėjo drąsos parodyti sumanytą istoriją viešai.
Knygą ji skiria sūnui Joriui, o ir visiems vaikams nuo 3 metų, tikėdama, kad jų kelionė į sapnų pasaulį bus švelnesnė ir ramesnė. Nors gausiai iliustruota, leidyklos „Alma littera“ išleista knyga skirta mažesniems vaikams, švelni jos filosofija ir vertybės, neabejotinai palies ir vyresnius ar istoriją vaikams skaitančius tėvus.
Knygos autorė pasakoja, kad knyga „Ežys ir obuolys“ gimė ne dėl to, kad ji norėjo išleisti knygą, o iš kasdienių mamos ir sūnaus vakaro ritualų.
„Prieš dešimtį metų, kai sūnui buvo vieneri, turėjau rūpestį – jis gana sunkiai užmigdavo. Kiekvieną vakarą skaitydavome įvairiausias pasakas, tačiau jos ne visada įtraukdavo. Kartą nusprendžiau pasekti savo sugalvotą. Pastebėjusi, kad sūnų ramina monotoniškas ritmas, pamėginau jį įtraukti į pasakojimą. Iš tiesų pasaka turi ritmą: ežiukas ėjo, ėjo ir sutiko, ėjo, ėjo ir sutiko. Toji eilutė tarsi paskleidžia ramybę, bet tuo pačiu išlaiko intrigą – na, ką dar savo kelyje sutiks tas ežiukas? Vieną kartą pamėginau, antrą, trečią, matau, sūnus klausosi, o pabaigoje ramiai užmiega. Man tai buvo tikras atradimas ir raktas į sūnaus sapnų pasaulį, kai tik reikėdavo jį nuraminti, pradėdavau pasakoti ežio ir obuolio istoriją“, – apie knygos atsiradimą kalba autorė.
Šiandien jos sukurtą istoriją galima prilyginti terapinei pasakai, nors prieš dešimtį metų apie tokias nedaug kas kalbėjo. Rodos, toks nedidelis noras – kartu suvalgyti obuolį – knygoje tampa jaudinančios ežiuko kelionės pradžia. Kelionėje netrūksta netikėtų susitikimų, draugiškų, o ir ne visai, veikėjų ir mažų išbandymų. Ieškodamas obuolio, ežiukas ne tik stengiasi išpildyti draugės prašymą, bet ir mokosi pažinti pasaulį bei jo gyventojus, ugdo drąsą, puoselėja viltį ir ragina visada siekti užsibrėžto tikslo, neprarasti vilties.
Knygos autorė tiki, kad, nepaisant greito, technologijomis persmelkto pasaulio, jautri ežiuko istorija puikiai tinka šiandienos vaikams – ji augina vidinį pasaulį, kalba apie draugystę, meilę, pasitikėjimą ir atkaklumą.
„Tikiu, kad vaikai nėra praradę smalsumo, juos vis dar domina, kas laukia už kampo, už posūkio, tolumoje. Smalsumas veda į atradimus. Kartais mums, tėvams, sunku nuspėti, kokios istorijos paveikia mūsų vaikus. Arba tai, kas veikia mus, nebūtinai atsikartoja mūsų vaikų elgesyje, atsispaudžia pasąmonėje. Manyčiau, tėvai turėtų neprarasti drąsos, smalsumo, noro eksperimentuoti ir ieškoti to, kas tinka būtent jų vaikui. Pasakų yra daugybė, tad verta atrasti, kuri labiausiai jį paliečia“, – sako R. Čekaitė.
Kūrybinės rinkodaros agentūros įkūrėja ir vadovė prisipažįsta apie knygą niekada negalvojusi. „Ji atėjo tarsi pati – kaip tik tuomet, kai susipažinau su Vilniaus dailės akademijos studente Diana Jotautaite. Mūsų susitikimą laikau šiltu sutapimu, iš kurio natūraliai gimė bendras projektas, – prisimena. – Agentūroje bendradarbiaujame su šalies aukštosiomis mokyklomis, dažnai priimame praktikai studentus. Viena iš studenčių – Diana – prasitarė, kad baigiamajam darbui norėtų išleisti vaikų knygą, tačiau neturi istorijos. Tada ir prisiminiau savo pasaką, pasidalijau, o Diana sukūrė iliustracijas“.
Iliustruotoja už savo baigiamąjį darbą gavo aukščiausią įvertinimą. O tada atėjo žinia iš leidyklos ir kvietimas išleisti knygą. R. Čekaitė teigia, kad knygos iliustruotoja yra nepaprastai talentinga kūrėja. Pajutusi pasakojimą, pagavusi jausmą, ji sukūrė mielus ir švelnius gyvūnus.
D. Jotautaitės iliustracijos – ne tik knygos puošmena, bet ir svarbi pasakojimo dalis. Knyga skirta ir mažesniems vaikams, kurie dar neskaito, istoriją seka per vaizdus, ir tiems, kurie jau pradeda pažinti raides, žodžius, geba suprasti prasmingesnes mintis.
Paklausta, kaip į knygą reagavo dabar jau vienuolikos sulaukęs sūnus Joris, R. Čekaitė pasakoja, kad jis nuoširdžiai apsidžiaugė – juk jo pasaką galės išgirsti ir pamatyti daugiau vaikų.
„Kartais ir dabar jis manęs paprašo pasekti pasaką – tikriausiai išnyra sentimentalūs vaikystės prisiminimai“, – šypsosi debiutuojanti autorė ir prisipažįsta nežinanti, ar dar viena sūnaus Jorio pasaka irgi taps knyga, ar liks tik jųdviejų pasaulyje. „Palikime tai likimui“, – paslaptingai užbaigia mintį debiutantė.
Šaltinis: Nyksciai
