Tarp kitko, gyvenimas – kaip močiutės bulviniai blynai: karšti – degina, šalti – neskanūs, o trečią dieną jau nebeatsimeni, kodėl juos iš viso kepėme.
Bet tai nesvarbu, nes šiandien kalbėsime ne apie gyvenimą. Kalbėsime tarp kitko. O kai kalbi tarp kitko – tai, kaip sakydavo mano dėdė iš Viešintų, „niekas nesužinos, kad meluoji“. Nes kam rūpi, kai niekas nesvarbu?
Šiandien atsikėliau ir tarp kitko pagalvojau: gal šiandien neiti į darbą? O jeigu darbdavys paklaus, kodėl? Tarp kitko atsakysiu: „Jau buvau.“ Nes buvimas – tai ne vieta, o būsena. Kaip ir laimė. Vieni jos ieško Kipre, kiti – šaldytuve tarp silkės ir torto likučių. Bet ji – tarp kitko. Tarp žodžių, tarp atodūsių, tarp dviejų sekundžių, kai niekas neskauda.
Kartą Anykščių turgelyje mačiau žmogų, kuris stovėjo eilėje ir šypsojosi. Visi pagalvojo, kad jam kažkas negerai. Bet, tarp kitko, gal jam kaip tik viskas puikiai? Gal jis tiesiog džiaugėsi, kad dar turi dantis, kuriuos galima rodyti besišypsant? Mes taip dažnai pamirštame, ką turime, nes ieškome kažko, kas gal ir neegzistuoja – kaip padorus politikas ar greitas remontas valstybiniuose objektuose.
Vieną rytą kaimynas Jonas (ne tas, kuris visada skundžiasi dėl kačių, o kitas – tas su viena koja, bet dviem žmonom) pasakė: „Tarp kitko, radau meilę.“ Aš jo paklausiau – kur? O jis atsakė: „Tarp eilučių. Perskaičiau žmonos žinutę „nupirk pieno“ ir supratau – jei jau manimi pasitiki tokiuose reikaluose, tai dar ne viskas prarasta.“
Tarp kitko, žinot kas dar keista? Kad kai sakai „tarp kitko“, visi nustoja klausytis. Nes galvoja, kad čia ne esmė. Bet dažnai būtent tarp kitko slepiasi viskas – tai, apie ką nedrįsti kalbėti garsiai. Kaip kai senelė sako: „Aš jau nieko nenoriu… na, gal tik uogienės.“ Ir tada tu supranti – gyvenimas ir prasideda ten, kur baigiasi svarbios kalbos ir prasideda uogienė.
Pabaigai, tarp kitko, noriu pasakyti – jeigu šis tekstas jums nieko nepasakė, tai viskas gerai. Jis toks ir turėjo būti. Nes gyvenime svarbiausia – neužmiršti kartais pabūti tarp nieko ir visko. Tiesiog – tarp kitko. Kur kvėpuoja laisvė, kur niekas neverčia būti rimtu, kur galima pasijuokti iš savęs ir iš tų, kurie viską žino.
O jeigu dar nusišypsosit – tai tarp mūsų sakant, jau pusė pasaulio išgelbėta.
Tarp kitko.
Anykščiai Plius
Šaltinis: Nyksciai
