Didžiausią sumą – 44 tūkst. eurų – prarado du Vilniaus gyventojai.
Ketvirtadienį, 13 val. 35 min., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 74 metų moters ir 79 metų vyro pranešimus.
Jie pasakojo, kad antradienį ir trečiadienį Vilniuje, jiems būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys.
Prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu bendrai išviliojo didelę sumą pinigų.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Ketvirtadienio vakarą, 20 val. 26 min., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 79 metų moteris.
Ji pareiškė, kad tą pačią dieną, 17 val. 24 min., jai būnant namuose, paskambino asmuo.
Prisistatęs policijos darbuotoju, pasakė, jog jos dukra pateko į avariją ir reikalingi pinigai. Vėliau atėjo nepažįstamas asmuo, kuriam moteris atidavė 22 tūkst. eurų.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Nuo sukčių nukentėjo ir klaipėdietė – ketvirtadienį, 10 val. 34 min., į Klaipėdos apskr. VPK kreipėsi 73 metų moteris. Ji pareiškė, kad nuo pirmadienio iki trečiadienio, jai būnant Klaipėdos mieste, į mobiliojo ryšio telefoną skambino nepažįstami asmenys.
Prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 15 tūkst. 850 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Ketvirtadienio vakarą, 19 val. 34 min., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 88 metų vyras.
Kaip skelbia Policijos departamentas, Šalčininkų rajono gyventojas pareiškė, kad antradienį ir trečiadienį jam skambino nepažįstami asmenys.
Prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko ir policijos darbuotojais, įtikino jiems atiduoti 13 tūkst. eurų.
Pinigus paėmė pas pranešėją į namus atvykęs nepažįstamas asmuo.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Lietuvos gyventojai jau neteko 7 mln. eurų
Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad sukčiai per šiuos metus iš lietuvių išviliojo jau beveik 7 mln. eurų. Pasak prokurorės, spręsti sukčiavimo atvejus yra itin sudėtinga, kadangi kol žmonės sureaguoja į tai, kas jiems įvyko – apgavikai pinigus jau būna išsiuntę kažkur toli, kur jų atsekti beveik nebeįmanoma.
„Labai svarbi tema, apie kurią reikia kalbėti, kad žmonės saugotų savo pinigus ir būtų atsparesni sukčiams. Kažkas kiekvieną dieną nuo to nukenčia – ar tai investuodami, ar paskambinus ir prisistačius policijos ar kitų įstaigų pareigūnams – jie lengva ranka atiduoda pinigus“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo N. Grunskienė.
„Nuo šių metų sausio 27 d. iki dabar iš lietuvių jau buvo išvilioti beveik 7 mln. eurų. Procesas sprendžiant sukčiavimo atvejus – itin sudėtingas, kadangi kol žmogus supranta, kad jis buvo apgautas ir kol kreipiasi pagalbos, praeina daug laiko. Per jį, pinigai yra pervedami iš vienos sąskaitos į kitą, iš vieno banko į kitą ir galiausiai į visiškai kitą šalį“, – sukčių schemą nupasakojo generalinė prokurorė.
Pasak N. Grunskienės, individualių atvejų spręsti nepadeda ir biurokratija, kuri susijusi su atvejais, kai išvilioti pinigai iškeliauja į kažkurią užsienio šalį.
„Kiekvienu atveju prokurorai privalo rašyti teisinės pagalbos prašymus arba Europos tyrimo orderius, siekiant susekti tuos pinigus. Dažnai parengus tuos prašymus ir išsiuntus jį iš užsienio šalį, netrukus gauname atsakymą, kad ten tų pinigų nebėra“, – teigė prokurorė.
Anot jos, generalinei prokuratūrai pavyksta atsekti tik labai nedidelę dalį išviliotų pinigų, o susigrąžinti – dar mažiau. N. Grunskienė kreipėsi į žmones rimtai apmąstyti visas aplinkybes, prieš pervedant savo pinigus kažkam, o kylant bent žiupsneliui abejonių – susisiekti su institucijomis, ieškoti išorinės pagalbos ir tartis.
Ji anksčiau skelbė, kad iš viso pernai iš Lietuvos gyventojų pasikėsinta apgaulės būdu išvilioti 35 mln. eurų. Užkirstas kelias išvilioti 15 mln. eurų.
Prezidentūroje tarp įvairių šalies institucijų kovo 27 d. pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, jog neteisėta veikla, kai iš žmonių išviliojamos milijonus eurų siekiančios pinigų sumos, ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šiuo metu yra sudaryta penkerių metų mokymo programa prokurorams, kurios metu bus mokoma, kaip tirti sukčių padaromus nusikaltimus
