Kaip Eltai nurodė Finansų ministerija, Gynybos fondo pajamas su naujomis įplaukomis 2025-aisiais iš viso sudarys 356,1 mln. eurų.
Be LB pelno dalies šiemet fondą sudarys 90 mln. eurų bankų solidarumo įnašo, taip pat pelno mokesčio, padidinto nuo metų pradžios, pajamos, siekiančios 35,7 mln. eurų, akcizų surinkimai, siekiantys 89,4 mln. eurų, bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, siekianti 25 mln. eurų.
Siekiant iki 2030-ųjų gynybos finansavimui skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė didinti centrinio banko pelno įmoką į valstybės biudžetą.
Parlamentas pakeitė LB pelno paskirstymo taisykles – nuo šiol vietoje buvusios 70 proc. trejų metų pelno vidurkio įmokos valstybės biudžetui bus skiriamos visos lėšos, likusios skyrus būtiną dalį LB atsargos kapitalui, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. eurų.
Skaičiuota, kad, Seimui nepakeitus tvarkos, už praėjusius metus bankas būtų galėjęs pervesti ne daugiau 39 mln. eurų.
Audituotais duomenimis, už 2024-uosius LB pelnas buvo didžiausias per paskutinius 15 metų ir sudarė 143,74 mln. eurų, tad į Gynybos fondą pervesta lygiai 130,036 mln. eurų šios sumos dalis.
Prie krašto apsaugos finansavimo centrinis bankas prisideda ir netiesiogiai, mokėdamas palūkanas Finansų ministerijai už jos centriniame banke laikomas lėšas. Už 2024-uosius Finansų ministerijai pervesta 160 mln. eurų.
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai Lietuva siekia, norėdama suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Sprendimą smarkiai didinti gynybos finansavimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sausį, tikimasi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
