Prie Girulių Sąjūdžio ąžuolų išsaugojimo grupės narių prisidėjo Klaipėdos žaliųjų pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė, Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius.
Giruliškiai primena, kad Turistų ir Stoties gatvių sankirtos kampe anuomet buvusioje plynėje 1990 metais Girulių gyventojai pasodino ąžuoliukus, skirtus Lietuvos atgimimo ir Persitvarkymo Sąjūdžio metų įvykiams atminti. Proginiai medžiai yra siejami ir su Klaipėdos radijo ir televizijos bokšto Giruliuose apsauga per 1991 metų sausio 13 d. įvykius.
Dabar ąžuolai yra subrendę, kai kuriems jų apie 40 metų. Jie yra įtraukti į parengtą Klaipėdos miesto vardinių ir proginių medžių ir želdinių sąvadą. Jis bus viešinamas.
Savivaldybės prašoma perduoti neatlygintinai naudoti valstybės žemės sklypą, kuriame yra tie ąžuolai, Girulių bendruomenei. Ji ieško galimybių sutvarkyti tą vietą, pastatyti atminimo ženklą ir pritaikyti bendruomenės ir svečių poreikiams. Manoma, kad ta vieta galėtų tapti atmintinų progų susiėjimo vieta.
Bendruomenei nerimą kelia tai, kad 2015 metų miesto bendrajame plane esą numatyta minimą plotą apstatyti gyvenamaisiais namais. Baiminamasi, kad Sąjūdžio ąžuolų vieta gali būti sunaikinta.
50 arų dydžio sklypo, kuriame yra ąžuolai, paskirtis pagal detaliojo plano sprendinius yra visuomeninė.
Pasak Klaipėdos vicemero Algirdo Kamarausko, giruliškių minimas sklypas yra 50 arų dydžio. Jo paskirtis pagal detaliojo plano sprendinius yra visuomeninė. Pasak vicemero, iniciatyvinė grupė lankėsi savivaldybėje. Ji nori, kad tas sklypo statusas nesikeistų.
„Mūsų sprendimas dabar yra toks: su urbanistais apsvarstysime, kaip galima išlaikyti dabartinį to sklypo status quo, ir tada duosime atsakymą iniciatyvinei grupei. Reikia nuraminti žmones, tame sklype niekas nesiruošia nieko daryti. Ten yra ąžuolynas, tikimės, kad jis ir išliks“, – teigė A. Kamarauskas.
Sklypo perdavimo bendruomenei neatlygintinai naudoti klausimą vicemeras pažadėjo aptarti su specialistais, nes jis turi labai daug niuansų. „Grupės norą išgirdome, apsvarstysime“, – sakė vicemeras.
