Apie tai sužinojęs „Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, ar Klaipėda yra svetinga pavieniams turistams.
„Jūs norėjote 18 eurų, tačiau aš pats savo nusižengimą įvertinau mažiausiai 25 eurais, todėl, kaip kompromisą, pervedžiau jums 21,50 euro“, – laiške, tarp kurio adresatų buvo net tik „Vakarų ekspresas“, bet ir Klaipėdos meras, sarkazmo neslėpė J. Liksts vardu prisistatantis asmuo.
Šalia Dramos teatro pasistatęs savo automobilį jis nepastebėjo nė vieno ženklo, kad automobilio stovėjimas šioje vietoje yra mokamas.
„Žinoma, būdamas įstatymų besilaikantis pilietis, būčiau iškart susiradęs bilietų automatą, ir taip niekada nebūčiau sužinojęs, kad Klaipėda yra miestas saviems, o ne svetimiems. Galbūt net būčiau atsivežęs ir savo gyvenimo partnerę.
Dabar, žinoma, šios minties atsisakiau. Kvaila manyti, kad turistai visur laukiami“, – rašė už visos dienos parkavimą susimokėjęs nepatenkintas latvis.
Tiesa, „Vakarų ekspresui“ J. Liksts patikslino, kad į Klaipėda užsuko tik porai valandų važiuodamas pro šalį. Jam patiko ir kavinė, ir maistas, ir senamiesčio gatvės, vienoje kurių grojo vaikinas iš Ukrainos.
„Lietuva apskritai man labai brangi – dažnai važiuojame į koncertus, parodas Vilniuje ir Kaune ar tiesiog pagyventi savaitę ar dvi, nes galime dirbti nuotoliniu būdu“, – emocijomis dalinosi J. Liksts.
Aišku, sunku patikėti, kad žmogus, kuris sugebėjo surašyti šmaikštų skundą merui, žiniasklaidai ir Klaipėdos keleiviniam transportui (KKT), nesugebėjo rasti informacijos apie mokamą parkavimą.
Bet gal net ir ne Mėnulio pilnatis čia kalta, nes ir patys klaipėdiečiai ne visada spėja prisitaikyti prie parkavimo sistemos pokyčių.
O Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) vadovė Romena Savickienė atkreipia dėmesį, kad dar ir dabar trūksta informacijos apie tai, kad pietų metų raudonojoje zonoje nuo 12 iki 14 val. statyti automobilius galima nemokamai, nors tvarka jau galioja nuo metų pradžios.
Vizualinė tarša
KKT direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas priminė, kad mieste jau 15 metų galioja tvarka, kaip informaciniai ženklai apie mokamą parkavimą yra pastatyti prie įvažiavimų į mokamo stovėjimo zoną.
„Pačioje zonoje atskirai ženklinamos tik stovėjimo aikštelės. Taip siekiama išvengti vizualinės taršos miesto gatvėse“, – paaiškina A. Samuilovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad prie įvažiavimo į senamiesčio zoną yra nurodytas ir nemokamas laiko intervalas pietų metu.
Tačiau ši konkreti Latvijos piliečio situacija privertė pasidomėti, kiek apskritai Klaipėda yra svetinga vienadieniams turistams, kurie nesinaudoja gidų paslaugomis.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad KTIC šiemet įgyvendina ženklų ant šaligatvių projektą, kad turistams būtų lengviau susiorientuoti ir aplankyti rekomenduojamus objektus.
„Jau keletą metų mieste yra informacinės dėžės, į kurias sudedame miesto, įvairių maršrutų žemėlapius. Iš tikrųjų labai populiaru, nuolat pildome. Turistai tikrai vaikštinėja po miestą su žemėlapiais“, – sakė R. Savickienė.
Anot jos, visus žemėlapius elektronine forma galima rasti ir klaipedatravel.lt.
Tarp populiariausių yra žemėlapis su pažymėtomis miesto skulptūromis, maršrutai prancūziškoji, olandiškoji Klaipėda. Yra atskiras paplūdimių gidas.
„Visais įmanomais pjūviais yra padaryta, kad žmogus, individualiai atvykęs į Klaipėdą, tikrai turės galimybę keliauti po miestą ir surasti tai, kas jį domina“, – sako R. Savickienė.
Anot jos, specialiu QR kodu pažymėtos 12 miesto skulptūrų. Nuskaičius kodą galima išklausyti jų istoriją skirtingomis kalbomis.
„Praėjusiais metais įgarsinome vandens autobuso maršrutą, taip pat objektus, susijusius su Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiu, planuojame panašų projektą Skulptūrų parke“, – sakė R. Savickienė.
Bendra programėlė
Pasak R. Savickienės, jaučiamas poreikis atskiro Klaipėdos gastronominio gido. Tačiau kartu ji akcentuoja, kad girdi turistų atsiliepimus, kurie ne visada yra linkę naudotis įvairiomis turistams skirtomis programėlėmis, ypač, jei jos reikalauja nuolatinio interneto ryšio. Be to, kartais atsitinka, kad ne visos programėlės tvarkingai veikia, nes kyla techninių problemų. Todėl populiaresni yra popieriniai žemėlapiai.
Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas sako, kad turistams nėra patrauklu, kai yra daug telefoninių programėlių.
„Čia kaip ir iki šiol, kai Klaipėdoje buvo net keli skirtingi renginių kalendoriai, ir nė vieno, kuris apimtų viską“, – sako J. Tubinas.
Anot jo, dabar dėl renginių situacija ima keistis. Klaipėdos savivaldybė aktyviai ėmė tai koordinuoti, tariamasi ir su asociacijos nariais.
„Turiu idėją ir dėl bendros turistams skirtos programėlės, kurios naudotojai, turistai, vienoje vietoje galėtų rasti visą reikalingą informaciją“, – sako J. Tubinas.
Jis teigia, kad tokia programėlė galėtų suvienyti ne tik Klaipėdos, bet ir kitų pajūrio savivaldybių turistinius objektus, informaciją apie maitinimo ir apgyvendinimo įstaigas, pramogas, informaciją apie parkavimą ir kitus mokesčius.
„Preliminariai šią idėją esu pristatęs ir gavęs kai kurių merų pritarimą, tačiau reikia rasti formą ir finansavimą, kaip šį projektą įgyvendinti“, – sako J. Tubinas.
Prekybinė gatvė
Pasak J. Tubino, labai svarbi sritis pritraukiant turistus yra „shopingas“.
„Klaipėdai nereikia orientuotis vien tik į „Akropolį“. Herkaus Manto gatvės atkarpa nuo Biržos tilto iki Lietuvininkų aikštės galėtų tapti tam tikros tematikos prekybine gatve“, – svarsto J. Tubinas.
Anot jo, atgaivinti merdinčią Herkaus Manto gatvę būtų ilgalaikis projektas, kurį miestas galėtų įgyvendinti kartu su ten veikiančiais verslais.
Pilies atstatymas
Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, turizmo skatinimui Klaipėdoje labai pasiteisino vadinamojo pagalvės mokesčio įvedimas. Todėl viena iš pagrindinių strategijų yra renginių organizavimas. Tiek tradicinių renginių tęstinumas, tiek ir naujų, tokių kaip neseniai surengtos Italų dienos.
„Diskutuojame dėl to, kaip būtų galima pritraukti pasaulinio lygio atlikėjų koncertus“, – planus atskleidžia A. Vaitkus.
Anot jo, būtina sutvarkyti ir turizmo traukos objektus. Pirmiausia tai Šv. Jono bažnyčios ir visiškas Klaipėdos pilies atstatymas.
„Kalbamės su verslu, kuris valdo Kruizinių laivų terminalo prieigas. Ši teritorija negali atrodyti taip, kokia ji yra šiandien“, – sprendimų ieško A. Vaitkus.
Vandens pramogos
Pasak R. Savickienės, ypač turistai Klaipėdoje pasigenda pramogų ant vandens, nors esame šalia marių ir jūros.
„Visi keliauja, mato pavyzdžius kad ir Turkijoje, kur siūlomi pasiplaukiojimai palydėti saulę, pasitikti saulėtekį. Verslui tikrai čia yra daug galimybių, kurios neišnaudojamos“, – svarsto R. Savickienė.
Jai asmeniškai labai patinka Šilutės projektas su sekretais. Kažkokia forma tai galėtų būti pritaikoma Klaipėdoje. Tokia žaidimų forma skatintų pasivaikščioti po miestą, ypač šeimoms su vaikais.
„Dėl infrastruktūrinių dalykų, parkavimas, tualetai ar suoliukai, tai visi pasaulio miestai susiduria su panašiomis problemomis, mes nesame išskirtiniai“, – sako R. Savickienė.
Anot jo, turistai Klaipėdą išskiria kaip lokaciją, kurioje nesunku prisijungti prie nemokamo interneto. Tiek kavinėse, tiek viešose erdvėse.
J. Tubinas viešą interneto prieigą mato kaip galimybę reklamuoti jo siūlomą bendrą telefoninę programėlę, per kurią ir būtų galima jungtis prie interneto.
Klaipėda kasdien tampa patrauklesnė tiek patiems miestiečiams, tiek svečiams. Belieka tik apgailestauti, kad svečias iš Latvijos J. Liksts galbūt dėl savo neatidumo vietoj 3 eurų už parkavimą susimokėjo 18 eurų (ir dar 3,5 euro „arbatos“ KKT).
Bet gal broliukas ilgai nuoskaudos nelaikys ir jau ateinančią vasarą į Klaipėdą sugrįš su savo širdies drauge, nes sūrio pyragas juk buvo nuostabus.
