17-os hidrolatų gamybos verslą įkūręs šiaulietis – pasišventęs skautas, rašantis eiles
Nedideliame Šiaulių rajono miestelyje, Bazilionuose, užaugęs Lukas Janiulis nuo mažens buvo verslus. Siekis tapti finansiškai nepriklausomu gana ankstyvame amžiuje paskatino jį dirbti ir mokytojauti, o 17-os įkurti ir pirmąjį verslą – prekybą paties pagamintais natūraliais hidrolatais. Ekonomiką ir investavimą studijuojantis jaunas vyras atskleidžia ir kitą savo pusę – sako, kad yra gamtos vaikas rašantis baltas eiles.
Arkliukas – matematika
Dvidešimtmečio L. Janiulio gyvenimo istorija, rodos, ilgesnė už daugelio. Pats kukliai save vadinantis kaimo vaiku, vaikinas iš tiesų gali pasigirti neeiliniais pasiekimais: ryši pilką skautų kaklaraištį, dar besimokydamas mokykloje pradėjo dirbti matematikos korepetitoriumi, įkūrė nuosavą verslą, yra pelnęs „Ateities vizionieriaus“ apdovanojimą ir buvo nominuotas „Gamtos herojumi“.
Nepaisant polinkio į menus ir kūrybos besišaukiančią sielą, L. Janiulį nuo mažens traukė skaičiai.
„Matematika man visada sekėsi. Būdamas vienuoliktoje klasėje, mokiau dvyliktokę matematikos. Paraleliai mokiau bendraamžius, o dabar – ir mažesnius vaikus“, – sako pašnekovas.
Gimnazijoje L. Janiulis kaip laisvai pasirenkamą dalyką pasirinko ekonomiką. Šis žingsnis ir nulėmė jo profesinį kelią.
„Vienuoliktoje klasėje įkūriau savo verslą ir jį vysčiau. Tai buvo hidrolatų gamyba iš natūralių medžiagų – mėtų, melisų, levandų, beržų, pušų. Juos gaminau pats. Kadangi nuo paauglystės esu skautas, viskas, kas susiję su gamta, man artima. Be to, kai esi iš kaimo, žaliavą belieka tik surinkti. Tai nieko nekainuoja. Reikia tik turėti hidrolatų gamybai reikiamą aparatą, o jį tuokart man paskolino. Šiuo metu veiklą pristabdžiau dėl laiko stokos, tačiau tikrai planuoju atgaivinti“, – su užsidegimu pasakoja L. Janiulis.
Vaikinas sako, kad pirmasis verslas jį išmokė stebėti, kaip veikia finansai, pildyti dokumentus. Mokyklos laikais įsigytos pirmosios akcijos parodė, kaip ekonominiai svyravimai gali paveikti investuojamus pinigus. Tai tapo puikiu akstinu gilinti žinias akademiniu lygmeniu.
Nesėkmė nepalaužė
Kruopščiai savo ateitį planavęs L. Janiulis nė neabejojo, kad trokštamą specialybę – ekonomiką ir investavimą – jis studijuos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Deja, vaikinas negavo valstybės finansuojamos studijų vietos, todėl pasirinko koleginės krypties verslo analitikos mokslus.
„Po pirmo studijų semestro supratau, kad privalau studijuoti tai, ką iš tiesų noriu, nepaisant to, kad už mokslą teks mokėti. Rizikavau netekti valstybės finansuojamos vietos, tačiau mano noras buvo didesnis už baimę. Ir tai atsipirko. Vos perstojus į norimą aukštąją mokyklą, Ekonomikos ir investavimo studijų programoje įvyko rotacija. Atsilaisvino valstybės finansuojama vieta, kurią aš ir užėmiau“, – džiaugiasi studentas.
Drąsos ir ryžto nestokojantis antrakursis sako, kad šis žingsnis buvo ne tik apie studijų krypties pasirinkimą, bet ir apie mokymąsi įveikti kelyje sutiktas kliūtis.
„Kai studijuoji ne tai, kas tau patinka, nejauti pasitenkinimo, greičiausiai net nedirbsi šio darbo. Tik įstojęs į savo svajonių profesiją, atradau vidinę palaimą ir motyvaciją mokytis ir domėtis šia sritimi papildomai. Nors patyriau šoką neįstojęs ten, kur noriu iš pirmo karto, nenuleidau rankų. Širdies vedamas pabandžiau dar kartą. Jaučiuosi labai laimingas. Nebijokite bandyti antrą kartą“, – siūlo L. Janiulis.
Pašnekovas vieną po kito žeria pasirinktų studijų privalumus. Labiausiai džiaugiasi stipria ir draugiška akademine bendruomene, dėstytojų profesine kompetencija, pasirenkamųjų dalykų gausa. Studentas neigia mitą, kad universitetinėse studijose dominuoja teorinės žinios. Esą aukštoji mokykla glaudžiai bendradarbiauja su verslo bendruomene, o pastaroji noriai atveria duris būsimiems darbo rinkos dalyviams.
5 darbai vienu metu
Finansinė nepriklausomybė visada buvo L. Janiulio siekiamybė. Matematines formules it saulėgrąžas gliaudęs moksleivis, siekdamas užsidirbti, išnaudojo šį gebėjimą – pradėjo mokyti kitus. Sulaukus šešiolikos, atsivėrė daugiau galimybių įsidarbinti oficialiai.
Kiek save prisimena, L. Janiulis visada dirbo. Norėdamas įsigyti norimą automobilį – net 5 darbus vienu metu.
Nors veiklų apimtys šiuo metu nebėra tokios didelės, L. Janiulis toliau sėkmingai derina mokslus ir darbą. Studento piniginę papildo ir gaunamos stipendijos.
„Džiaugiuosi, kad aukštoji mokykla vertina ne tik gerus akademinius rezultatus, bet ir aktyvumą. Už tai semestro gale skiriamos vienkartinės stipendijos. Gaunu ir Valstybinio studijų fondo bei Šiaulių miesto savivaldybės skiriamas stipendijas. Priimu įsipareigojimą trejus metus po studijų baigimo dirbti Šiaulių regione. Pakitus situacijai, skirtus pinigus tektų grąžinti“, – sako L. Janiulis ir išduoda, kad šiuos pinigus kaupia. Esą pasikeitus planams – juos atiduotų, o pasilikęs regione, turėtų sukaupęs pradinį įnašą būstui įsigyti.
Stiprius finansinio raštingumo pagrindus turintis studentas gaunamus, išleidžiamus ir kaupiamus pinigus dokumentuoja, be to, dalį – investuoja. Aiškus finansų valdymas jam leidžia tiksliai apskaičiuoti, kokio amžiaus būdamas jis įsigis nuosavą būstą.
Traukia pedagogika
„Mane labai traukia pedagogika, jaučiu, kad mokyti kitus man sekasi. Tuo įsitikinau atlikdamas neapmokamą praktiką gimnazijoje. Kurį laiką savanoriškai dirbau ekonomikos ir verslumo mokytojo padėjėju. Be to, su vaikais tenka dirbti ir skautų veikloje bei mokant matematikos. Baigęs bakalauro studijas planuoju stoti į magistrą kartu su gretutinėmis pedagogikos studijomis. Manau, pedagogika gali būti ir puikus hobis ar antrinis planas“, – apie ateities planus prasitaria pašnekovas.
Aktyvumas skautų veikloje ir meilė gamtai jaunuoliui taip pat lieka kertine gyvenimo dalimi. Artimiausiu metu Šiaulių universitetinėje gimnazijoje jis planuoja įkurti savo skautų draugovę.
Nors savo ateitį studentas sieja su Šiauliais, nebyliai trokšta daugiau pakeliauti svajonių šalyje – Italijoje.
„Kuris laikas mokausi italų kalbos. Noriu geriau pažinti šios šalies kultūrą. Jeigu ne Lietuva, – tik Italija“, – juokiasi L. Janiulis.
Paklaustas, kaip spėja aprėpti tiek daug, studentas sako ribojantis savo laiką prie socialinių tinklų. Vietoje to, daugiau laiko skiria mėgiamai literatūrai, darbui ir išvykoms.
