Todėl, anot jos, norint skatinti Seimo narių sąžiningumą ir sąmoningumą, svarbiausia viešumas.
„Vienas kelias yra dalį arba didžiąją dalį parlamentinių lėšų naikinti kaip tokią išmoką ir, ką kartais Seimo nariai siūlo daryti, ją pridėti prie algos. Tačiau tai yra algos padidinimas, tai yra akivaizdu“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Kitas kelias – tiesiog viešumas ir sąmoningumas. Tai aš pasisakyčiau už tą antrąjį kelią, nes visi Seimo nariai žino taisykles – kiekviena kelionė, kiekviena išlaidų eilutė yra pateikiama, už ją atsiskaitoma, ji tampa vieša kelis kartus per metus, kuomet žiniasklaida ima domėtis.
Tai aš manyčiau, kad sąmoningumas, viešumas ir yra tas kelias, kuriuo turime eiti.
O tai, kad kažkas vis patenka į nemalonią istoriją, tiesiog parodo – iš 141 Seimo nario visada atsiras keli ar galbūt keliolika, kurie pasiduos pagundai kažkaip ne taip išleisti jiems skiriamas lėšas“, – aiškino ji.
Kaip skelbta, šią savaitę naujienų portalas „Delfi“ pranešė, jog dalis Seimo narių apmoka pavežėjų ir trumpalaikės automobilių nuomos paslaugas iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Daugelis tokių kelionių – ne darbinės, o asmeninės, mat paslaugomis naudotasi po darbo valandų, savaitgaliais ar švenčių dienomis.
Gausiausiai pavėžėjimo paslaugomis ir trumpalaike automobilio nuoma naudojosi konservatorius Matas Maldeikis, mokesčių mokėtojų lėšomis važiavęs ir savaitgaliais, ir per Kūčias, Kalėdas bei Naujuosius metus.
Vis tik klausimų kyla ir dėl kitų parlamentarų kelionių. Pavėžėjimo paslaugomis naktimis ir per šventes naudojosi M. Maldeikio frakcijos kolegos Vytautas Kernagis, Daiva Ulbinaitė, Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė ir Audronius Ažubalis.
Taip pat socialdemokratai Kęstutis Vilkauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Artūras Zuokas.
Seimo kanceliarija apmokėjo ir dalies švenčių dienomis bei savaitgaliais traukiniais vykusių parlamentarų keliones. Tarp jų – liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialdemokratai Laurynas Šedvydis, Ramūnas Vyžintas ir Ingrida Braziulienė bei konservatorius Arvydas Anušauskas.
Užuot pripažinęs klaidą, M. Maldeikis aiškindamasis sukėlė krizę
Kalbėdama „Žinių radijui“ V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, jog būna situacijų, kuomet Seimo nariai pasinaudoja parlamentinėmis lėšomis „nestandartiniu metu“ – vykstant į darbines vakarienes ar kelionėms į oro uostą.
Vis tik, pasak jos, konservatorių frakcijos atstovo M. Maldeikio kelionės Naujųjų metų išvakarėse nėra tapačios tokioms situacijoms. Be to, politikės manymu, M. Maldeikis dėmesio centre atsidūrė ne tik dėl parlamentinių lėšų naudojimo taksi paslaugoms, bet ir dėl paties sukeltos komunikacijos krizės.
„Neironiškai kalbant – taip, būna situacijų, kuomet darbinės vakarienės ar iš komandiruočių grįžimas gali vykti ir nestandartiniu laiku, tarkime, ir po 10 valandos ar naktį iš oro uosto parvažioti reikėtų.
Bet kalbant apie Matą Maldeikį – akivaizdu, tai nėra ta situacija. Matyt, čia tokia truputį ir jo paties sukelta krizė, nesėkmingai aiškinantis, užuot tiesiog atsiprašius ir pripažinus klaidą, kas yra ganėtinai akivaizdu“, – samprotavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Keista galbūt tai, kad praeitoje kadencijoje jau buvo istorija konkrečiai apie naktinius klubus, ji buvo labai daug linksniuojama. Tai atrodo šiuo atveju yra užlipta ant to paties grėblio“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad metų pradžioje Seimo valdyba buvo subūrusi darbo grupę, kuri turėjo teikti siūlymus, kaip tobulinti parlamentinei veiklai skirtų išlaidų reglamentavimą.
Visgi, Seimo narės Agnės Širinskienės pirmininkaujama grupė nepasiekė aiškių rezultatų – nors pasiūlymų būta įvairių, nė vienam jų nebuvo vieningos visų parlamente dirbančių frakcijų pozicijos.
Svarstyta sumažinti bendrą parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumą, panaikinti ir Seimo sandėlį, suteikti galimybę parlamentarams įsigyti įvairius suvenyrus bei atributiką Seimo lankytojų centre.
Tarp diskutuotų siūlymų – ir 5 proc. mažinti parlamentines lėšas už kiekvieną praleistą Seimo, komiteto ar komisijos posėdį. Taip pat buvo ketinama įpareigoti Seimo narius už išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, atsiskaitinėti iš specialiai tam atidarytos atskiros banko sąskaitos.
Šiuo metu kiekvienam Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą mokama 0,8 vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio suma – tai maždaug 1,8 tūkst. eurų kiekvieną mėnesį.
