Tai jau antrasis šių režisierių bendras darbas, tačiau teminiu ir emociniu lygmeniu – visiškai naujas žvilgsnis į vieno ryškiausių Lietuvos menininko kūrybą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Interaktyvi VR patirtis remiasi daugiau nei 60 M. K. Čiurlionio paveikslų – nuo plačiai atpažįstamų, tokių kaip „Karalių pasaka“, iki mažiau žinomų, bet simboliškai ir emociškai ypač turtingų kūrinių. Čia žiūrovai gali pažinti Čiurlionio tapybos ciklus „Pasaulio sutvėrimas“, „Miestas“, „Tvanas“, „Fantazijos“, „Žalčio sonata“ ir triptiką „Pasaka“.
Anot režisierės K. Buožytės, paveikslai šiai patirčiai dėliojosi labai natūraliai, nes Čiurlionio kūryboje tiek simboliai, tiek aplinkos dažnai atsikartoja ir jungiasi į atskirus pasaulius. Lygiai taip pat kartojasi ir temos – taip pat turinčios vidinę struktūrą.
„Tema, kurią perteikėme yra apie pasaulių tvėrimą – išorinių, vidinių, metafizinių pasaulių. Ir tai, kaip tie pasauliai keičiasi bei keičia mus.“
Neseniai pristatytoje virtualios realybės patirtyje svarbiausios Čiurlionio kūrybos detalės atsiskleidžia ne tik per žvilgsnį, bet ir per jausmą – jos matomos tiek akimis, tiek ir jaučiamos širdimi.
Vizualiniai motyvai sustiprėja, atsiveria nauju kampu, o interaktyvi erdvė leidžia žiūrovui sukurti gilų, asmeninį ryšį su menininko kuriamu pasauliu.
„Čiurlionis visada kalbėjo apie tai, kas slypi giliau nei regimybė. Su „Pasaulių sutvėrimu“ norėjome padėti žmonėms tą grožį pajusti. Net tiems, kurie nemoka medituoti ar nėra susidūrę su menu, šis mūsų kūrinys gali padėti sustoti, įsiklausyti ir prisiminti, kad gyvenimas – tai stebuklas“, – dalijasi režisierius V. Žukas.
Kaip žiūrėti ir ką atrasti?
Menotyrininkai siūlo į Čiurlionio kūrybą žvelgti ne kaip į tiesioginį gamtos vaizdavimą, bet kaip į dvasinę kelionę, kurioje gamta tampa simboliu žmogaus vidiniams išgyvenimams, kosminei harmonijai ir pasaulio tvarkai išreikšti.
Norint tikrai „perskaityti“ jo paveikslus, menotyrininkai ragina juos stebėti lėtai, įsiklausant į jų vidinį ritmą, linijų muziką ir simbolių kalbą – tarsi klausantis tyliai grojančios simfonijos, kurioje kiekvienas vaizdas slepia daugiau, nei matoma plika akimi.
Virtualios patirties kūrėjai pabrėžia, kad jų kuriama patirtis siekė kuo mažiau nutolti nuo originalo – visas turinys atkeliauja tiesiai iš Čiurlionio paveikslų simbolikos.
„Čiurlionio kodai nereikalauja nulaužimo – jie tiesiog kalba iš paveikslų. Menininkas prabyla per spalvas, formas ir simbolius, o virtuali realybė leidžia sustiprinti šį santykį – ji tarsi padeda priartėti prie paveikslo ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Mes suteikiame galimybę žiūrovui panerti giliau, pasijusti paveikslo viduje. Tai intensyvi patirtis, kai emocija pasiekia žmogų tiesiogiai – be žodžių“, – teigia režisierė.
Anot režisierės, Čiurlionio kūryba yra ne tik gili ir filosofiška, bet ir labai šviesi – o šviesa šiandien, kai pasaulis išgyvena sudėtingą laikotarpį, yra itin reikalinga.
Jai antrina ir V. Žukas, sakydamas, jog „Pasaulių sutvėrimas“ reikalauja ypatingo dėmesingumo. Tai nėra tradicinis pasyvus žiūrėjimas į paveikslus ar meno objektus.
Čia žiūrovas tampa aktyviu dalyviu – keliautoju, kuris savo žvilgsniu pažadina detales, atrakina paslėptus simbolius ir vizualinius klodus. Stebint Čiurlionio pasaulį, jį galima ne tik tyrinėti, bet ir priartėti – pažvelgti į jį iš arčiau.
Tarp laiko ribų: kai Čiurlionis kalba šiuolaikiškai
Minint 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, gali pasirodyti, kad tokio masto klasikas ir šiuolaikinės technologijos – ypač virtuali realybė – neturi nieko bendro. Tarsi sena ir nauja priklausytų skirtingiems pasauliams.
Tačiau, pasak režisierės K. Buožytės, tai tik iliuzija. „Čiurlionio darbai ypatingai tinkami virtualios realybės platformai. Atrodo, jeigu jis gyventų šiais laikais, tikrai kurtų šioje terpėje“, – svarsto ji.
Ne mažiau svarbi šios patirties dalis – muzika, kuri, kaip ir vizualinė raiška, tampa tiltu tarp epochų. Specialiai šiam projektui sukurtas garso takelis jungia elektroninės muzikos skambesį su klasikiniais motyvais, interpretuojančiais Čiurlionio kūrybą.
Jį sukūrė pianistas Rokas Zubovas ir kompozitorius Philas Vonas, subtiliai sujungę skirtingus muzikinius pasaulius į vientisą meninę visumą.
Pasak virtualios realybės patirties kūrėjų, garso takelis ne tik sustiprina vizualinę patirtį, bet ir praturtina ją emocijomis, kurdamas nuotaikas, kurios paliečia šiuolaikinį žiūrovą taip pat jautriai, kaip visa Čiurlionio kūryba.
Pirmasis bendras K. Buožytės ir V. Žuko darbas „Angelų takais“, pristatytas 2020 metais, kvietė žiūrovą į ramų, metafizinį pasinėrimą į Čiurlionio kūrybos pasaulius. Nauja patirtis – „Pasaulių sutvėrimas“ veda žiūrovą į kelionę, kurioje svarbiausia tampa atradimai ir žmogaus vidinis augimas. Abu šiuos kūrinius vienija ta pati idėja – atverti Čiurlionio kūrybą per asmeninį išgyvenimą.
