Aplinkosaugininkai pataria, kaip atsikratyti teisingai
Aplinkosaugininkai įspėja: svarbu nusidėvėjusiomis padangomis neteršti gamtos. Kadangi vairuotojai automobilių padangas dažniausiai keičia servisuose, tai senų ten nemokamai gali palikti tiek, kiek keičia?
Už padangų tvarkymą atsakingi jų gamintojai ir importuotojai, tad pardavėjas pirkėjui turi pranešti, kad į padangos kainą jau yra įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse.
Kretingos rajone tokia yra Ankštakių kaime. Čia nemokamai galima atvežti 5 padangas, jeigu šeima turi du automobilius, iš šeimos nario bus priimta dar tiek pat.
Neribotais kiekiais automobilių atliekas galima perduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga jau gali būti mokama. Automobilių servisai pagal nustatytus reikalavimus privalo sutvarkyti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas.
Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.
Traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų padangos taip pat tvarkomos pagal aplinkosaugos reikalavimus. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko – išveš ir sutvarkys nemokamai.
Baudos gresia, bet kaip pagauti teršėjus?
Už į aplinką išmestas atliekas taikomos baudos. Jų dydis – nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala, jeigu padangos deginamos.
Tačiau ir gresiančios baudos teršėjams – kaip nuo žąsies vanduo.
„O kaip juos sugauti, jeigu atsikrato daugiausia sutemus? Situacija liūdina, šį sezoną bent jau mūsų teritorijoje padangų primėtyta ypač daug“, – sakė vienos didžiausių rajone Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys.
Anot pašnekovo, kai po remonto bet kaip ir bet kur pakratomos statybų medžiagos, dar yra tikimybė šalia atrasti kokį adresą, dokumentą ar kitą ženklą, padedantį teršėją identifikuoti.
O prie padangų nerasi nieko. Viename Darbėnų seniūnijos miške buvo suversta ir maždaug 20-ies padangų krūva – kas gali paneigti, kad tokiu būdu jomis neatsikratė padangų montuotojai?
Tiesa, ne visų A. Poškio kolegų nuotaika pesimistinė. „Negaliu nieko blogo sakyti, pas mus – visai normaliai. Per pusę metų gal 15-a, o gal tik 12-a padangų aptikom.
Nebuvo taip, kad po keturias, kaip anksčiau, paliktų prie autobusų stotelių, pagrioviuose ar kitur“, – pasidžiaugė Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis.
Kartenos seniūnė Alina Jonutienė teigė, kad ir pas juos matomose vietose padangų kol kas nematyti.
„Žinoma, pro visus užkampius ir nevažiavome, bet ir iš gyventojų pranešimų, kurių paprastai sulaukiame, negavome“, – sakė ji. Imbarės seniūno Antano Turauskio manymu, tikrasis vaizdas visur atsiskleis pasibaigus pavasariniam padangų keitimo terminui.
Savivaldybei kainuoja
Iš pakelių, pamiškių, atliekų konteinerių prieigų senas padangas, eikvodami savo darbo laiką, surenka seniūnijų darbuotojai, o už bešeimininkėmis pripažintų padangų sutvarkymą finansinių išlaidų kasmet patiria rajono Savivaldybė.
Pasak Vietinio ūkio ir turto valdymo tarnybos vedėjos Sigutės Jazbutienės, per praėjusius metus buvo sutvarkyta 60,3 tonos padangų ir išleista 13,5 tūkst. eurų, 2023 m. sutvarkyta 148 tonos padangų už 15,2 tūkst. eurų, šiemet padangoms tvarkyti iš biudžeto numatyta 15 tūkst. eurų.
