Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.
Donoro tyrimo rezultatas – teigiamas
Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites. „Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai – transplantacijos atliktos“, – apie išskirtinį įvykį sako Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.
Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija. „Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau, tad žvelgiant į šiandienos poreikius ir medicinos galimybes, tenka pripažinti, jog būtina svarstyti su koronavirusine infekcija susidūrusio donoro organų persodinimo galimybę, siekiant išgelbėti žmonių gyvybes, pažaboti klastingas ligas, suteikiant kokybišką gyvenimą ne vienam sunkiai sergančiam žmogui“.
Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne. Vis dėlto kaupiantis patirčiai, transplantacijos centrai išmoko prisitaikyti prie sudėtingos ir pasikeitusios aplinkos. Vadovaujamasi nuostata, kad galutinės stadijos inkstų liga kai kuriems pacientams gali būti pavojingesnė nei pati koronavirusinė infekcija.
Siūlys peržiūrėti transplantacijų gaires
Ir donorai, ir recipientai testuojami dėl COVID-19 prieš numatomą transplantaciją. Tačiau sausio viduryje Santaros klinikose atliktos dvi inkstų transplantacijos yra ypatingos: „Visų pirma abu dializėmis gydomi recipientai jau buvo persirgę COVID-19 liga. Situacija tokia nauja, kad jokios gairės nenumato ir neaprašo idealaus laukimo laiko iki inkstų transplantacijos tiems dializuojamiems pacientams, kurie pasveiko nuo koronaviruso sukeltos ligos. Pasaulyje iki šios dienos yra dokumentuoti tik trys mirusio donoro transplantacijos atvejai, kai recipientui po pasveikimo nuo COVID-19 ligos buvo persodintas inkstas. Kita vertus, mūsų atveju dar ir inkstų donoras buvo tik prieš dvi savaites susirgęs COVID-19 liga. Abiem mūsų recipientams nustatytas tinkamas susidariusių apsauginių anti-SARS-CoV-2 antikūnų kiekis, ir Santaros klinikų daugiadalykė komanda priėmė sprendimą atlikti transplantacijas,“ – aiškina prof. M. Miglinas.
Remdamiesi šių atvejų patirtimi, Santaros klinikų transplantologijos specialistai teiks siūlymus tarptautinėms organizacijoms, kad pandemijos laikotarpio transplantacijų gairės turi būti atnaujintos atsižvelgiant į greitai besikeičiančius transplantacijos scenarijus.
Urologijos centro vadovas doc. Arūnas Želvys sako, kad persirgusių COVID-19 liga žmonių daugėja, todėl ypač aktualu, kada pacientas nebėra užkrečiamas, kada jam galima toliau teikti planinę pagalbą kitų susirgimų atveju, kokių pokyčių išlieka įvairiuose organuose persirgus. Tokie yra pagrindiniai klausimai, į kuriuos medikai norėtų turėti atsakymą. Iki šiol nebuvo aišku, kiek laiko turi praeiti po COVID-19 susirgimo. Apžvelgus paskutinius duomenis, manoma, kad pacientas nebėra užkrečiamas po 20 dienų nuo simptomų pradžios. Dar daugiau – gal paciento užkrečiamumą lemia ne dienų skaičius, o aktyvaus imuniteto susidarymo faktas, kurį atspindi susidarę antikūnai? Šiuo metu kiekviena informacija iš viso pasaulio apie viruso elgesį yra analizuojama Santaros klinikų medikų ir leidžia praplėsti saugaus gydymo ribas.
Per pandemiją transplantacijos vyksta
Pasak Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo doc. Mindaugo Šerpyčio, Santaros klinikos dėjo visas pastangas tęsti donorystės procesą Lietuvoje ir per pandemiją. Organų transplantacijai reikia daug personalo, o tai yra didelis iššūkis ligoninėms pandemijos metu, nes dalis medikų izoliuojasi po kontakto su sergančiuoju ar suserga COVID-19 liga, labai išauga personalo poreikis COVID-19 reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose kas 4-6 valandas turi keistis komandos: „Antra vertus, po organų transplantacijos pacientai gydomi reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, kurių dauguma užimta COVID-19 sergančiais pacientais, todėl mažėja reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose lovų skaičius pacientams, nesergantiems COVID-19“, – aiškina doc. M. Šerpytis.
I Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas anesteziologas-reanimatologas Albinas Kalimavičius, koordinavęs donoro paruošimą, teigia, kad pirmą kartą šitas etapas buvo atliktas raudonojoje zonoje, ypač sudėtingomis sąlygomis tiek fizine, tiek klinikine prasme.
Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima
Pasak gydytojos E. Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai – koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.
Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. Kai moteris išgirdo, kad donoras taip pat sirgęs COVID-19 liga, iškart pasakė „taip“, nes labai pasitikėjo komanda, gydytojais, šiuolaikine medicina. „Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, – sako Raimonda. – Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai – trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį“.
Kaip prisimena moteris, atlikti hemodializes teko 4,5 metų – tai ne tiek skausminga, kiek vargina, užima daugybę laiko: kas antrą dieną tenka vykti dializuotis, nėra kada dirbti, niekur negali keliauti, jautiesi kaip pririštas. „Ilgokai teko laukti, kol gydytojai galėjo įrašyti į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, nes trukdė sveikatos būklė, komplikacijos, tačiau tada, kai jau buvau įrašyta, kvietimo transplantacijai sulaukiau per tris mėnesius. Kai mane pakvietė ir pasakė, kad tinkamas inkstas yra žmogaus, kuris persirgo kovidu, man net nekilo minčių, kad gali būti blogai. Ir pati buvau persirgusi šia infekcija – per antrąją bangą, lapkričio mėnesį. Porą savaičių pagulėjau ligoninėje, bet, manau, kad pakankamai lengvai išsisukau“.
36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. „Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, – pasakoja pacientas. – Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų“. Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų.
VUL Santaros klinikų informacija
