Neseniai vykusioje konferencijoje „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“ Klaipėdos rajono savivaldybė įvardinta kaip geras pavyzdys, mat Drevernos ir Svencelės uostai plečiasi, jie tampa vis labiau žinomi Lietuvoje.
Rajono meras Bronius Markauskas sako, kad tai bendras vietos valdžios ir verslo nuopelnas.
Mere, už ką jūs esate giriami?
Nežinau, ar taip jau ir giriami. Mūsų teritorija prie Kuršių marių gana nemaža. Joje yra ir Vilhelmo kanalas. Mes gerai bendradarbiaujame ir su Šilute, ir su Klaipėdos miestu, nes visų mūsų bendras tikslas – kuo labiau įveiklinti Vilhelmo kanalą ir sudaryti kuo geresnes galimybes mažiesiems laiveliams.
Dreverna ir Svencelė vystosi gana gerai. Atsiranda ir naujų uostelių, ir naujų galimybių laiveliams švartuotis, bet vis tiek visi jie netelpa, dar trūksta vietų jiems stovėti.
Kovo pabaigoje Priekulėje vyko turizmo forumas „Kur toliau?“ Jame kalbėjome apie tai, kad yra galimybė be didelių pastangų pagerinti laivybos sąlygas Vilhelmo kanalu, jeigu AB „Klaipėdos vanduo“ sutiks sumažinti savo sanitarinę apsaugos zoną.
Jeigu ji būtų sumažinta, atsirastų galimybė iškasti kanalą ir sujungti Vilhelmo kanalą su Kuršių mariomis. Tada turėtume labai patrauklų maršrutą: iš Klaipėdos mažųjų laivelių uosto įplauki į Vilhelmo kanalą ir juo patenki į Dreverną ar Svencelę, toliau į Kintus ir Mingę.
Ar šis variantas nesidubliuos su Klaipėdos miesto Stariškių kvartalo teritorijos išvystymo planais, kurie numato Vilhelmo kanalo jungtis su Kuršių mariomis?
Nesidubliuos, atvirkščiai – vieni kitus papildys. Kuršių marios yra gana sudėtingas vandens telkinys laivybai, pastovūs vėjai ir bangavimas sukelia problemų mažesniems laiveliams. Atsiradusi galimybė iš to naujo planuojamo uostelio per tą kanalą įplaukti į Vilhelmo kanalą sukurs pridėtinę vertę.
Kokiomis šio sezono naujovėmis galite pasigirti?
Gera naujiena ta, kad jau baigėsi konkursas ir jau yra parinktas rangovas įrengti naują Drevernos šliuzą. Jį planuojama pastatyti per dvejus metus.
Jis bus 6 metrų pločio, per jį galės praplaukti ir didesni laiveliai. Siauras šliuzas, kurio plotis – 3,3 metro, yra nemenkas trukdis. Kadangi poilsiautojų daugėja, verslininkai, kurie jiems teikia paslaugas, nori turėti didesnius laivelius. Per dabartinį šliuzą praplaukia tik šešiaviečiai laiveliai.
Per konferenciją, kurioje dalyvavo ir premjeras, ir keturi ministrai, minėjome savo nerimą dėl planuojamos įrengti ilgo nuotolio Kairių poligono šaudyklos.
Tokiu atveju didžioji mūsų svajonė – dviračių takas palei Vilhelmo kanalą būtų sunkiai realizuojama. Dar turėsime susitikimų ir su Krašto apsaugos ministerijos atstovais, gal bandysime ieškoti kitos vietos. Kariškiai sako, kad jiems ilgo nuotolio šaudykla reikalinga, bet ji nebūtinai turi būti Kairių poligone.
Mes dedame viltis į naujai rengiamą šaudyklą Brožiuose, nes ten bus galimybė šaudyti ir iš ilgo nuotolio. Gal rasime kompromisą.
Turizmo forume dalyvavo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, kuris pranešė neblogą žinią, kad gautas Pajūrio regioninio parko direkcijos leidimas šiemet atlikti praplaukų gilinimą.
Sakyčiau, šio sezono naujienos yra gana neblogos.
Visi giria Drevernos, Svencelės uostelius. Ar prie jų sėkmės prisidėjo kuo nors Klaipėdos rajono savivaldybė, ar tiesiog parinkote gerus koncesininkus, jie stovi ant gerų bėgių ir sėkmingai važiuoja?
Mes prisidedame, nes irgi investuojame. Poilsiautojams neužtenka tik pagyventi nameliuose, jiems reikia kokių nors papildomų užsiėmimų. Drevernoje įrengėme paukščių stebėjimo taką, senojoje Drevernos mokykloje įkurtas edukacijų centras, kur pristatomas vikingų laikų kultūrinis paveldas, virtuvė, ten galima pamėtyti ir kirvuką ir t. t.
Gavome nedidelį finansavimą tai mokyklai atnaujinti, planuojame ją pritaikyti, kad būtų galima ja naudotis visus metus, ne tik vasarą, kai organizuojamos vaikų stovyklos, bet ir žiemą. Dabar populiarėja piligrimų kelionės. Mokykloje jie galėtų apsistoti nakvynei.
Pačiame Drevernos uostelyje atnaujinome kelią ir įrengėme šaligatvį, kurio anksčiau nebuvo. Tai reikėjo padaryti, nes daug pėsčiųjų eina į uostelį, dabar jiems bus patogiau.
Kalbant apie Svencelę, mes tarpininkaujame palaikant santykius su Aplinkos ministerija. Kalbėjau su aplinkos ministru, bandome susitarti dėl susitikimo, nes Vėjo miestelio projektas susiduria su užliejamų teritorijų problematika. Mes tikrai padedame. Esame sutarę su investuotojais ir per pusę Svencelėje išasfaltuosime dalį kelio.
Jūs bendradarbiaujate su privatininkais ir jums visai gerai sekasi. Kaip jums pavyko sumažinti biurokratiją?
Taip, mes bendradarbiaujame su privatininkais. O dėl biurokratijos keliame tam tikrus reikalavimus tokiems pagrindiniams mūsų skyriams kaip Architektūros ir teritorijų planavimo, Statybos ir kelių priežiūros.
Yra nustatyti terminai, per kiek laiko turi būti duoti atsakymai. Negirdžiu, kad verslas skųstųsi, jog pas mus ilgai užtrunka procedūros. Mes negalime keisti teisės aktų, jie bet kokioms statyboms vienodi: reikia parengti projektus, juos suderinti, gauti statybų leidimus. Bet mes stengiamės sutilpti į terminus ir padėti verslui.
Jeigu nebūtų tokia sudėtinga geopolitinė situacija, jeigu turėtumėte pakankamą finansavimą, kur rajone dar būtų galima įrengti uostelius?
Mes neatsisakome galbūt didelės svajonės ir vizijos Karklėje turėti uostelį. Pasitarėme su Palangos savivaldybe, kad mums, ko gero, reikia šiek tiek luktelėti, kol ji užbaigs Šventosios uostą, kad per daug neįkyrėtume valdžiai.
Karklėje planuojamo uostelio sąmatinė vertė – 6-7 mln. eurų. Rajono savivaldybei jį finansuoti vien tik iš savo biudžeto būtų sudėtinga. Kadangi uostai daro įtaką ir krantų formavimuisi – būtų mažesnė smėlio pernaša, nereikėtų taip dažnai papildyti krantų smėliu – tikimės, kad valstybė prisidėtų ir prie Karklės uosto statybos. Turime tokią viltį sulaukti savo dienos.
Tikimės, kad valstybė prisidėtų ir prie Karklės uosto statybos. Turime tokią viltį sulaukti savo dienos.
