D. Trumpas, kuris nuo sausio, kai grįžo į valdžią, siekia išgyvendinti tai, ką vadina „woke“ kultūra, apkaltino Smithsono institutą, kuriam priklauso muziejų kompleksas JAV, bandymu perrašyti šalies istoriją rasės ir lyties klausimais.
„Woke“ nurodo į perdėtą jautrumą socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams.
Griežtosios linijos viceprezidentas J. D. Vance’as (Dž. D. Vansas) paskirtas atsakingu už įsako vykdymą Smithsono muziejuose, švietimo ir mokslinių tyrimų centruose.
D. Trumpas sakė, kad tai turėtų apimti ir siekį „pašalinti netinkamą ideologiją iš tokių objektų“.
Smithsono institutas valdo 21 tarptautiniu mastu pripažintą muziejų ir galeriją, daugiausia Vašingtone ir jo apylinkėse, skirtą menui, mokslui, kosmosui ir JAV istorijai.
Tarp jų – JAV sostinėje esantis Nacionalinis zoologijos sodas, į kurį neseniai iš Kinijos buvo atvežtos dvi didelės pandos, pristatytos visuomenei praėjus vos kelioms dienoms po D. Trumpo inauguracijos antrai kadencijai.
Prezidento įsakas, pavadintas „Atkurti tiesą ir sveiką protą Amerikos istorijoje“, yra nukreiptas prieš keletą atvejų, kuriuos jis taip pat pavadino „ardomąja ideologija“.
Jame teigiama, kad Nacionalinis afroamerikiečių istorijos ir kultūros muziejus, vienas iš naujausių Smithsono muziejų, sunkų darbą ir nuklearinę šeimą apibūdino kaip „baltųjų kultūros“ aspektus“.
D. Trumpas taip pat atkreipė dėmesį į, jo teigimu, dar neatidaryto Amerikos moterų istorijos muziejaus planą „pagerbti sportininkų vyrų, dalyvaujančių moterų sporte, žygdarbius“.
Smithsono institutas kol kas nereagavo.
„Saugumas ir grožis“
Smitsono institutas buvo įkurtas XIX amžiaus viduryje, kai miręs bevaikis britų chemikas Jamesas Smithsonas (Džeimsas Smitsonas) savo testamente paprašė, kad jo turtas būtų panaudotas švietimo įstaigai kurti tuomet dar besivysčiusiose Jungtinėse Valstijose – šalyje, kurioje jis pats niekada nebuvo.
D. Trumpo plataus masto pastangos pertvarkyti JAV vyriausybę vis dažniau apima ir kultūros klausimus, kuriais jis siekia palikti savo konservatyvios darbotvarkės pėdsaką.
78 metų respublikonas neseniai perėmė Kennedy (Kenedžio) centro Vašingtone, garsios meno įstaigos, pirmininko pareigas, skųsdamasis, kad šis centras pernelyg liberalus.
Prezidentas taip pat siekia reformuoti JAV sostinės valdymą ir ne kartą skundėsi, kad joje yra didelis nusikalstamumas ir grafičių problema.
Atskirame ketvirtadienį pasirašytame įsake „Užtikrinti Kolumbijos apygardos saugumą ir grožį“ D. Trumpas nurodė sukurti tarpžinybinę darbo grupę, kuri padidintų imigracijos politikos užtikrinimą ir įgyvendintų kitus teisėsaugos prioritetus.
Jame taip pat raginama parengti miesto „koordinuotą gražinimo planą“.
„Mes perimsime mūsų siaubingai valdomą Vašingtoną ir sutvarkysime, atnaujinsime ir perstatysime mūsų sostinę, kad ji nebebūtų žmogžudysčių ir nusikaltimų košmaras“, – pernai per rinkimų kampaniją sakė D. Trumpas. Šią savo citatą ketvirtadienį Baltųjų rūmų administracija perpublikavo socialiniame tinkle „X“.
Maždaug 700 tūkst. Vašingtono gyventojų sudaro didžioji dalis demokratų, o šios partijos kandidatė Kamala Harris (Kamala Haris) praėjusį lapkritį ten laimėjo daugiau kaip 90 proc. balsų.
Šis miestas šalyje turi išskirtinį statusą, nes nepriklauso jokiai valstijai. Jis neturi atstovų Kongreso rinkimuose, nors jo gyventojų skaičius didesnis nei dviejų valstijų.
Nors miestas dabar tvarko savo reikalus pats, Kongresas, kurį šiuo metu kontroliuoja respublikonai, turi galimybę susigrąžinti kontrolę, o D. Trumpas ne kartą grasino tai padaryti.
Atsižvelgdama į tai, miesto valdžia stengėsi užmegzti taikius santykius su prezidentu ir greitai įvykdė jo prašymus, pavyzdžiui, pašalino kai kurias benamių stovyklavietes ir judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“) freską.
