Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę priimta nutartimi atsisakė priimti jau antrą bendrovės „Baltic Trans Service“ kasacinį skundą, kuriuo ji siekė peržiūrėti jai nepalankų sprendimą.
Praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas įpareigojo bendrovę buvusiam jos darbuotojui sumokėti 3,5 tūkst. eurų atlyginimą ir 9,1 tūkst. eurų netesybas.
Tai nuspręsta išnagrinėjus vyro skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo jam priteista tik kiek daugiau nei 300 eurų, tačiau buvusiai darbovietei jis turėjo atlyginti beveik 900 eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.
Bendrovė laikosi pozicijos, kad šiame ginče savo įsipareigojimus įvykdė, o štai darbuotojas susitarimo nesilaikė.
Kaip viskas prasidėjo
Bylos duomenimis, vyras (V. D.) Klaipėdos rajone registruotoje logistikos, ekspedijavimo, sandėliavimo ir transporto paslaugų bendrovėje „Baltic Trans Service“ 2023 metų balandį įsidarbino autovežio darbuotoju.
Tų pačių metų lapkritį komandiruotės metu Vokietijoje būdamas neblaivus vyras sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino darbdaviui priklausančią transporto priemonę.
Norėdama atgauti patirtą žalą bendrovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, ši priėmė sprendimą tartis taikiai tokiomis sąlygomis: vairuotojas iki 2024-ųjų kovo pabaigos geranoriškai atlygina 4,5 tūkst. eurų nuostolį darbdaviui, o šis pavaldinį atleidžia iki kovo 15-osios.
Tačiau pernai kovo 18-ąją vyras kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir paprašė 3,5 tūkst. eurų atlyginimo, perskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 4,4 tūkst. eurų netesybų, prašymą išnagrinėjusi komisija nurodė „Baltic Trans Service“ sumokėti buvusiam pavaldiniui iš viso 5,6 tūkst. eurų.
Būtent dėl šio sprendimo įmonė su buvusiu darbuotoju ir bylinėjosi teismuose, kurie buvo palankūs autovežio vairuotojui.
Algos atimti negali
Nagrinėjant ginčą viena iš esminių aplinkybių tapo tai, kad buvęs vairuotojas formaliai dirbo įmonėje ir nebuvo atleistas tol, kol neatlygino avarijos metu padarytos žalos, o tuo metu jam nebuvo mokamas atlyginimas.
„Vairuotojas 2024 metų sausio 25 dieną pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, tačiau tokio prašymo darbdavys netenkino, kaip tokio atsisakymo priežastį nurodydama tai, jog darbuotojas vis dar nebuvo atlyginęs dėl eismo įvykio kilusios žalos“, – teigiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Anot jos, taip su darbuotoju elgtis negalima: „Už tai, kad darbuotojas padarė šiurkštų pareigų pažeidimą, darbuotojas negali būti baudžiamas atimant iš jo darbo užmokestį.“
Šiurkštus pareigų pažeidimas nereiškia, kad darbuotojas praranda teisę gauti atlyginimą, nusprendė teismas.
Dėl to nutarta tenkinti vairuotojo prašymą nustačius, kad jis dirbo ir negavo atlyginimo.
„Nuo 2024 metų sausio 8 dienos iki kovo 15 dienos jis buvo įdarbintas ir todėl jam priklauso darbo užmokestis šiuo laikotarpiu. Vien dėl to, kad buvo užfiksuotas šiurkštus pareigų pažeidimas, atsakovas nepraranda teisės gauti darbo užmokestį“, – konstatavo teismas.
Savo atsiliepime vairuotojas pripažino, kad tuo metu į darbą nėjo – nebuvo tokio poreikio – bet nesutiko daręs pravaikštas, nes ir darbdavys nereikalavo jokio raštiško pasiaiškinimo dėl nepasirodymo darbe.
Nepalankiu bendrovei argumentu tapo ir anksčiau pasirašyta taikos sutartis.
„Pasirašydama taikos sutartį ji pripažino, jog darbo sutartis nutraukiama 2024 metų kovo 15 dieną, tai reiškia, kad darbo santykiai pasibaigė tik tuomet (…) laikytina, jog šiuo laikotarpiu atsakovas toliau ėjo darbo pareigas“, – skelbia nutartis.
Priimant ją teismas taip pat pažymėjo, jog teisinės reikšmės neturi bendrovės tokie argumentai, jog samdiniui atlyginimas negali būti skaičiuojamas tuo metu, kai jis apskritai negalėjo vykdyti savo tiesioginių funkcijų ir dirbti vairuotoju.
Vairuotojo kaltės dėl to, kad bendrovė su juo laiku neatsiskaitė, teismas neįžvelgė.
