Pastaruoju metu paaiškėjo, kad Juodkrantės uosto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos dokumentas galioja tik penkerius metus, jo galiojimo terminas baigėsi ir dabar visas procedūras, ko gero, reikės atlikti iš naujo. Niekam nerūpi, kad niekas nepasikeitė, tokia tvarka, ir viskas.
Neringos mero teigimu, atranka dėl PAV statant Juodkrantės keleivinių laivų uostą senojo uosto vietoje buvo atlikta 2008 metais. Tai, kad Savivaldybė, anot D. Jasaičio, dėl minėto dokumento turi keisti savo strategiją ir finansavimą, – mažiausia bėda. Blogiausia, jog privalu vėl skelbti konkursą atrankai atlikti, o didžiausia bėda ta, kad Lietuvoje mažai kas dalyvauja tokio pobūdžio konkursuose.
Norint gauti Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą, Juodkrantės uostas turi būti pastatytas iki 2028 metų. Šiuo metu dar net nepaskelbtas rangos darbų konkursas, dar visokių klausimų iškyla dirbant su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA).
„Dėl Juodkrantės uosto su ES suderėta, manau, kad reikalai turėtų išjudėti ir viskas eiti į priekį. Šiandien dar tikiu, kad mes pradėsime tą uostą statyti, bet, švelniai tariant, širdyje jau pradeda virpėti nerimas“, – sako Neringos meras.
Procesai trunka ilgai
Paklaustas, kiek jau metų kalbama apie Juodkrantės uostą, D. Jasaitis atsakė: „Prisimenu, kai tapau meru 2013 metais, man pavyko su tuometiniu kultūros ministru Šarūnu Biručiu įtikinti Kultūros paveldo departamentą ir gauti parašą detaliajam planui. Detalusis planas buvo pradėtas rengti 2008 metais, tada gautas ir PAV atrankos dokumentas.
Juodkrantės keleivinių laivų uosto techninis projektas jau parengtas ir netrukus bus perduotas ekspertams.
2013 metais pradėjome rengti Juodkrantės keleivinių laivų uosto koncepciją. Šiuo metu uosto techninis projektas netrukus bus perduotas ekspertams.“
Pasak mero, Neringoje turi daug planetų susieiti į vieną eilę, kad būtų galima ką nors įgyvendinti. Būna, kai gaunamas statybos leidimas, nebelieka finansavimo šaltinio. Turimas finansavimo šaltinis, negaunamas statybos leidimas. Biurokratija šiandien ne mažėja, o tik didėja, nors kalbama, kad ji turėtų mažėti.
„Neringoje nuo pradžios iki statybos leidimo gavimo gali praeiti ir 20 metų, kartais objekto taip ir nepastatome. Juodkrantės autobusų stotelei dar neturime statybos leidimo, projektą deriname jau 12 metų. Taip pas mus vyksta procesai. Tai ką galima kalbėti apie tokio dokumento kaip PAV atranka galiojimą 5 metus, kai ir vėl viską reikia daryti iš naujo“, – kalbėjo meras.
Kaina – apie 17 mln. eurų
Pasiteiravus, ar Juodkrantės keleivinių laivų uosto projektas tiek daug pabrango todėl, kad procesas taip ilgai tęsiasi, D. Jasaitis atsakė: „Žinoma. Pažiūrėkite, kiek pabrango paslaugos kirpykloje. Mūsų pirminiai skaičiavimai buvo daryti 2010 metais, tada Neringoje vieno kvadratinio metro kaina buvo 1,5 tūkst. eurų.
Praėjo 15 metų ir šiandien kvadratinio metro kaina – 20 tūkst. Dabar preliminari Juodkrantės uosto kaina apie 17 mln. eurų, o kokia ji bus iš tikrųjų, paaiškės po rangos konkurso. Kuo mažiau liks laiko uostui statyti, tuo labiau projektas brangs. O laikas trumpėja ne dienomis, o valandomis.
Bus toks momentas, kai visos savivaldybės pradės viešuosius pirkimus, konkursus dėl statybos darbų, nes iš ES ateina daugybė pinigų. Mažai kas yra pradėję vykdyti projektus, kiti dar tik projektuoja. Statybininkai užkels kainą tokią, kokią norės.”
ES parama – 10 mln. eurų
ES parama Juodkrantės keleivinių laivų uostui – beveik 10 mln. eurų. Neringos meras pasidžiaugė, kad šalies prezidento ir Seimo dėka šiandien europiniams projektams įgyvendinti leidžiama skolintis pinigų. Nes dabar dar kiltų klausimas, iš kur gauti tiek milijonų eurų Juodkrantės uostui.
„Kol kas mes turime daug konsultacinių diskusijų su CPVA. Ruošiamės prašytis, kad mus priimtų, nes mūsų Juodkrantės uosto investicijų rengėjams kyla daug klausimų. Pvz., ką reikėtų daryti, jeigu atsitiktų taip, kad iš mūsų projekto išbrauktų daug išlaidų, kaip netinkamų finansuoti.
Neringos savivaldybei, kurios biudžetas – 24 mln. eurų, dėl Juodkrantės uosto reikės imti apie 8 mln. eurų paskolą.
Jau ir šiaip, jeigu viską gautume, vis tiek Savivaldybei reikėtų imti apie 8 mln. eurų paskolą. Tai milžiniška suma mūsų Savivaldybei, kurios biudžetas – 24 mln. eurų.
O jeigu dėl netinkamų išlaidų mūsų proporcija stipriai didės, o europinių pinigų mažės, reikėtų keisti projektą, bet tam nebeturime laiko. Mes laiko kažką keisti ir daryti iš esmės nebeturime. Tada šio projekto tektų atsisakyti”, – svarstė D. Jasaitis.
Jeigu 2027 metų pabaigoje Juodkrantės uostas nebus pastatytas, visi europiniai pinigai 100 proc. turės būti grąžinami. „Dar viena problema – funkcinės zonos.
Jeigu mūsų kaimynai neįgyvendins kokio nors projekto ir tokiu atveju mes irgi turėsime 100 proc. grąžinti pinigus. Turime ir tokį iššūkį – tai ne nuo mūsų vienų priklauso.
Tad žvalgomės, kaip sekasi kaimynams Šilutėje, Klaipėdos rajone. Jame, atrodo, viskas gerai, biurokratija ten mažesnė“, – aiškino Neringos meras.
Riboja finansavimo galimybės
Šiuo metu ruošiantis sezonui remontuojamas Nidos uostas, gražinamas. Vietoje traktorių padangų, kurios buvo pririštos, kad laivai saugiau švartuotųsi, padaryti gražūs mediniai bortai, įvedama elektra, bus tiekiamas vanduo. Šalia jo kaimynystėje esanti vadinamoji žuvininkystės ūkio prieplauka, kažkada turėjusi ir uosto statusą, bus atstatyta, taigi vietų laivams švartuoti Neringoje, pasak mero, daugės.
Gintaro įlankoje Juodkrantėje irgi turima tam tikrų planų – išvalyti, kad būtų pasiekti buvę gylio parametrai.
Paklaustas, ar esant palankioms sąlygoms Neringoje būtų galima pastatyti ir daugiau uostelių, D. Jasaitis atsakė: „Teritorijų planavimo dokumentai leidžia įrengti uostą Preiloje. Manau, galima įrengti uostą ir Pervalkoje, bet reikėtų parengti teritorijų planavimo dokumentus. Ten netgi prieplaukos nepavyko įregistruoti. Bet judame to link. Ten reikia išvalyti ir suformuoti akvatoriją.
Tačiau viskam neužtenka nei fizinių išteklių, nei pinigų galų gale. Kam reikėtų dabar rengti Preilos uosto projektą, kai artimiausią dvidešimtmetį nematau finansavimo galimybių. Mes turime leidimą statyti Preiloje krantinę, bet neturime finansavimo, nors ji greitai sugrius.
Projektai šiuo metu kainuoja labai brangiai, tai jau darosi sunkiai protu besuvokiama. Dabar galima sakyti, kad Juodkrantės uostą suprojektavome už dyką, nors kažkada atrodė, kad tai be proto dideli pinigai”, – kalbėjo Neringos meras.
D. Jasaičio manymu, Neringos atveju reikėtų keisti teisės aktus ir leisti investuoti verslui. Pavyzdžiui, uosteliu Pervalkoje labai domisi verslininkai ir norėtų jį pastatyti savo lėšomis, tačiau to daryti šiandien neleidžia teisės aktai.
