Šie metai „Smiltynės perkėlai“ reikšmingi tuo, kad ji mini savo veiklos 80-metį. Įmonė buvo įkurta kaip Nemuno laivininkystės padalinys 1945 metų gegužės 20-ąją, tais laikais ji turėjo ir karvę, savo pieno, arklį.
Prognozuojama, kad 2025-ieji bus auksiniai metai Lietuvos ekonomikai. Kaip galvojate, kokie šie metai bus jūsų įmonei?
Kol kas nejaučiame, kad šie metai būtų kažkuo išskirtiniai. Prasidėjo jie taip pat, kaip ir baigėsi praėjusieji. Žiema buvo vėjuota, lietinga, gražių dienų pasitaikė labai mažai, tai ir žmonių keltais į Smiltynę kėlėsi labai nedaug.
Turėjome tik vienintelį įspūdingą savaitgalį šiemet vasarį, kai Nidoje vyko „Stintapūkio“ šventė. Tada į Neringą iki pietų įvažiavimas buvo nemokamas, tikėtina dėl to tiek daug žmonių ir buvo. Pasiekėme šių metų rekordą, bet iki vasaros skaičių dar buvo toli gražu. Ir šiuo metu prie jūros keliasi dar labai mažai žmonių.
Kaip mums seksis šiemet, sunku pasakyti. Daugiausia pinigų mes uždirbame vasarą.
Ar jau yra šiems metams suplanuotos kokios nors investicijos, gal pirksite naujos technikos?
Mūsų investicijos visą laiką yra susijusios su keltų dokiniais remontais, kurie vykdomi pagal planą kiekvienais metais. Kasmet į doką statome po vieną iš mūsų turimų penkių keltų.
Tai mums kainuoja iki 0,5 mln. eurų. Laivas ne tik pastatomas į doką, bet atliekami ir dideli remonto darbai, pavyzdžiui, nuvalomas dugnas, matuojamas laivo dugno apkalos storis, laivas perdažomas, perrenkamos visos vairo kolonėlės iš naujo ir kt.
Ir taip einame ratu – kiekvienas keltas dokuojamas kas penkerius metus. Šiemet vienas keltas bus remontuojamas balandį ar gegužę, laukiame, kol atsilaisvins dokas.
Kasmet į doką statome po vieną iš mūsų turimų penkių keltų. Tai mums kainuoja iki 0,5 mln. eurų.
Kur jūs remontuojame savo keltus?
Lietuvoje yra vienintelė vieta, kurioje gali būti dokuojamas mūsų laivas – tai UAB „Vakarų laivų remontas“.
Kas nors keisis įmonės veikloje? Gal kažko atsisakysite, įvesite kokių nors naujovių?
Tikrai ne. Mes suprantame, kad valstybė šiuo metu turi koncentruotis į gynybos fondo steigimą. Mes, būdami valstybės įmonė, stengsimės gyventi kuo kukliau, kuo mažiau išleisti.
Plėstis neketiname nei šiais, nei kitais metais, neplanuojame ir didesnių investicijų. Reikia taupyti ir pirkti tik tai, kas būtina, ir stengtis kuo daugiau dividendų sumokėti valstybei, nes tie pinigai greičiausiai nukeliaus į tą minėtą fondą.
Bet tą savo naująjį pastatą, vadinamąją kleivių stotį, kainuosiančią keliolika milijonų eurų, vis tiek juk baigsite statyti? Kada kraustysitės į naują pastatą?
Pastatas statomas 95 proc. iš suomių banko pinigų, esame paėmę paskolą. Ją turėsime grąžinti per 30 metų. Jo pinigų nereikia painioti su tais, kuriuos mes uždirbame. Tie pinigai iš kitos kišenės. Keleivių salės statybos jau yra įpusėjusios, ji turėtų būti baigta šiemet rugsėjį.
Naujasis pastatas statomas 95 proc. iš suomių banko pinigų, esame paėmę paskolą. Ją turėsime grąžinti per 30 metų.
Koks pagrindinis jūsų įmonės siekis šiais metais?
Kaip ir visada – perkelti kuo daugiau keleivių ir automobilių. Stengsimės kuo greičiau perkelti, kad kuo mažiau reikėtų stovėti eilėje prie keltų, ir kuo saugiau. Būtent dėl saugumo ir atliekami tie dokiniai remontai.
Kuo pasižymėjo įmonei 2024-ieji?
Buvo geri, nors nebuvo istoriniai metai, bet palyginti su tuo, kas buvo po pandemijos, mes atsigavome. Didžiausių rezultatų pasiekėme 2018-2019 metais, pernai tų metų skaičių neviršijome, bet esame netoli jų – beveik 3 milijonai keleivių, 700 tūkst. automobilių. Iki tų rekordų pritrūko kelių procentų. Skųstis negalime, tikrai geri metai buvo, pelningi ir norėtųsi, kad ir šitie tokie būtų.
Kaip minėsite veiklos 80-metį?
Kukliai. Žinoma, bus renginys įmonės darbuotojams, bus apdovanoti tie, kurie ilgai dirba, bet didelio šventimo nebus.
