Planuojamas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis kelia nemažai klausimų ir teisėto pasipiktinimo audras. Anykštėnas Mindaugas Andziulis mano, kad geriausiai būtų, jei Lietuva sektų Italijos pavyzdžiu. Publikuojame jo nuomonę.
Nesunku atspėti, jog žmonės netrykšta entuziazmu dėl to, jog ateityje reikės mokėti šį visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Tai reikš tik vieną akivaizdų faktą – jog šeimos biudžetas kasmet praras po tam tikrą pinigų sumą.
Istoriškai taip susiklostė, jog žmonės būstus įgijo dar sovietmečiu, todėl dabar jų vertė, priklausomai nuo turto tipo ir vietos yra ženkliai išaugusi. Taigi, didmiesčių ir miestų centruose turintys brangų būstą žmonės, dar nereiškia, jog visi absoliučiai yra pasiturinčių klasės atstovai. Kai kurie tuos būstus isigijo sovietmečiu arba juos paveldėjo.
Pagal Lietuvos banko statistiką apie 83 procentai namų ūkių turi nuosavą būstą be paskolos, dar apie 10 procentų – su paskola. Taigi, turime apie 93 procentus ir pagal šį rodiklį esame tarp pirmaujančių Europos Sąjungos šalių pagal nuosavo būsto savininkų procentą.
Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis Lietuvoje taikomas gyventojams, kurių turimo gyvenamosios paskirties NT bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, kasmet šis mokestis paliečia apie 30 tūkst. žmonių ir yra surenkama apie 12 – 14 mln. eurų. Pagal naująjį siūlymą, mokestį mokėtų NT savininkai, kurių turto vertė viršija 20 tūkst. eurų ribą. Tačiau reikia turėti omenyje, jog Registrų centro apskaičiuotos vertės yra 2021 m. duomenys ir kas 5 metai yra perskaičiuojami, tai savaime aišku, jog 2026 metais jos bus didesnės. Prognozuojama, jog gali padidėti apie 70 procentų.
Tuomet dar didesnis procentas gyventojų turės mokėti mokestį. Nebent neapmokestinama riba bus padidinta, kaip žadama, iki 80 tūkst. eurų ribos. Taigi, koks mokestis laukia gyventojų, kurių turto vertė viršija 20 tūkst. eurų neapmokestinamą ribą? Pagal dabartinį siūlymą, turtui nuo 20 iki 150 tūkst. eurų mokestis 0,2 proc., nuo 150 iki 300 tūkst. eurų – 0,5 proc., nuo 300 iki 500 tūkst. eurų – 1 proc., virš 500 tūkst. eurų – 2 proc. Tarkime, turime būstą, kurio vertė 30 tūkst. eurų. Tai mokėti tektų 0,2 proc. nuo 10 tūkst. eurų sumos, kas sudaro 20 eurų mokestį per metus. Už dvigubai brangesnį būstą, kurio vertė – 60 tūkst. eurų, jau tektų mokėti 0,2 proc. nuo 40 tūkst. eurų sumos, kas sudarytų jau 80 eurų mokestį per metus. Taigi matome, jog daugiausiai apmokestinti būtų didmiesčių gyventojai. Pagal Finansų ministerijos paskaičiavimus, planuojama į biudžetą surinkti apie 54 mln. eurų.
Gyventojams belieka tikėtis, jog politikai įvykdys savo pažadus ir neapmokestinama riba bus padidinta, bus atsižvelgta ir pritaikytos išimtys mažas pajamas gaunantiems, pensininkams ir kitiems socialiai remtiniems žmonėms. Priešingu atveju, daliai gyventojų padidės finansinė našta, kai kurie pajus spaudimą pakeisti turimą būstą į pigesnį. Viena iš išimčių būtų pasekti kad ir Italijos pavyzdžiu, kur dauguma gyventojų už savo pagrindinį būstą mokesčio nemoka, išskyrus atvejus, kai jis priklauso prabangos kategorijai. Mokestis taikomas antrajam būstui, nuomojamam turtui.
Mindaugas Andziulis
Šaltinis: Nyksciai
