Potvynius tyrinėjanti Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkė savo darbu bando atkreipti dėmesį į tai, kad plečiant miestą jau dabar būtina rimtai vertinti klimato kaitos nulemtus vandens lygio pokyčius.
„Jeigu mes neatsižvelgsime į klimato kaitos nulemtą ilgalaikį vandens lygio kilimą, mes tiesiog patirsime daugiau nuostolių, tiek ekonominių, tiek socialinių“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto fizinės geografijos doktorantė Erika Vasiliauskienė.
Jos teigimu, iki šio šimtmečio pabaigos vandens lygis Baltijos jūroje gali pakilti vienu metru, o tai daro tiesioginę įtaką potvyniams Danėje, todėl arčiausiai upės gyvenantiems arba greta jos įsikurti planuojantiems žmonėms ateityje stichija gali sugadinti turtą.
Potvyniai neturėtų būti tokie, kad keltų pavojų žmonių gyvybei, sako mokslininkė: „Nekilnojamam turtui kyla pavojus, gyvybei – ne.“
Toliau nuo vandens
Žmones nuo seno traukė galimybė gyventi prie vandens, toks mąstymas nepakitęs ir iki šiol – pavyzdžiui, upė šalia namo laikoma nemaža pridėtine būsto verte.
Tačiau E. Vasiliauskienė sako, kad dabar žmonėms siekiama priminti ir potencialias tokios kaimynystės grėsmes.
„Europos ir pasaulio mastu sakoma: nustokite statyti namus prie vandens, kad būtų išvengta nuostolių ilgalaikėje perspektyvoje. Europos potvynių direktyva skatina suspenduoti gyvenamųjų namų statybas ir kitos infrastruktūros plėtrą prie vandens telkinių, bet gyventojai nori kurtis prie vandens“, – sako ji.
Vadovaujantis 2007 metais priimta Europos Sąjungos Potvynių direktyva Lietuva, kaip ir kitos bloko narės, įpareigota parengti potvynių grėsmės žemėlapius, kuriuose galima pamatyti, kuriose vietose pavojai didžiausi.
Remiantis juo Danės potvynių grėsmės tikimybė Klaipėdos ribose siekia 1-10 proc., o didžiausios užliejamos priekrančių teritorijos yra nuo geležinkelio tilto per Joniškės gatvę iki pat miesto pakraščio ties keliu į Palangą. Plačiausiai upės vanduo išsilieja tarp Liepų gatvės ir Tauralaukio.
Apskaičiuoti ir potencialūs nuostoliai turto užliejimo atveju. Pavyzdžiui, Tauralaukyje prie Klaipėdos gatvės tilto jie siektų maždaug 8-13,5 tūkst. eurų, o Baltijos 5-ojoje gatvėje ir kitoje upės pusėje ties šia vieta esančiam turtui potvyniai gali padaryti ir beveik 30 tūkst. eurų žalą, nors tokios grėsmės tikimybė yra vos 1 proc., rodo interaktyvus žemėlapis.
Šio žemėlapio rodomos grėsmės modeliuojamos analizuojant praeityje įvykusius potvynius, o E. Vasiliauskienė sako, kad į duomenis reikėtų įtraukti ir ilgalaikį vandens lygio kilimą.
„Tokie rizikos žemėlapiai sudaromi remiantis istoriniais įvykiais, įvertinus maksimalius vandens pakilimo lygius. Norint žinoti, kokie bus nuostoliai, grėsmės ir rizikos po 10, 20 ar 50 metų, ilgalaikėje perspektyvoje planuojant miesto plėtrą, mes turėtume vertinti dar ir ilgalaikį vandens kilimą.
Mano tyrime yra tikimybės lygių, kurie gali pasikartoti kartą per 10 ar per 100 metų. Aš prie tų lygių pridedu metrą, prognozuojamą šimtmečio pabaigoje ir matau, kokios potvynių rizikos yra su klimato kaitos faktoriumi ir be jo”, – aiškino E. Vasiliauskienė.
Kad pietryčių Baltijos jūros vandens lygis šio šimtmečio pabaigoje pakils iki vieno metro, rodo globalūs mokslo modeliai, anot klaipėdietės, nuo 1960-ųjų iki šiandien vanduo jau pakilo 24 centimetrus.
Anksčiau publikuotame mokslininkės darbe tyrinėjamas Baltijos jūros vandens lygio kilimas ir šio reiškinio poveikis potvyniams Danėje, o kitoje jos studijoje analizuojami ekstremalūs vandens lygio pokyčiai jūroje.
„Įdomu tai, kad 1960-2022 metais iš viso buvo užfiksuoti 48 atvejai, kai vandens lygis Kuršių mariose pakilo 100 centimetrų ir daugiau, bet iš visų šių atvejų net 34 fiksuoti po 2000-ųjų metų. Taigi, ekstremalūs atvejai dažnėja“, – kalbėjo E. Vasiliauskienė.
Pasak jos, potvynių žemėlapiuose tikslesnes prognozes pateikti sunku ir dėl to, kad tam tikri duomenys renkami ir gaunami tik vos ilgiau nei dešimtmetį.
Kokie bus nuostoliai?
Dabartiniame savo tyrime E. Vasiliauskienė aiškinasi, kaip ateities potvyniai galėtų paveikti žmonių gyvenimus.
„Turėtų būti identifikuoti tokie karštieji taškai – kur yra didžiausia rizika, kur būtų didžiausi nuostoliai.
Kaip dažnai gali būti užliejamas turtas, koks gali būti mastas, man svarbu, kaip tai paveiks žmones – kiek pastatų, kokiai infrastruktūrai kyla grėsmė. Koks ten gyventojų skaičius, jų amžius, socialinė padėtis, kokie verslai veikia, kokia infrastruktūra. Toks mano planas”, – aiškino ji.
Pasak tyrėjos, planas domina ir Klaipėdos savivaldybę.
Jau dabar aišku, kad potvyniai pavojingiausi šiaurinėje Klaipėdos dalyje, netoli Klaipėdos universiteto Botanikos sodo esančiose teritorijose: „Šiaurinėje dalyje, buvusių sodų teritorijoje, prie Danės yra tokių namų, kurie visada užliejami, žmonės nuolat susiduria su ta problema.“
Prieš keletą metų KU bandė apklausti šios miesto dalies gyventojus ir išsiaiškinti, kaip jie reaguoja į potvynio grėsmes.
„Su studentais apklausėme palei Danę gyvenančius žmones, pavyko gauti atsakymus iš daugiau nei 60 respondentų. Kai kurie žmonės į klausimą, ar bijo potvynio grėsmės, atsakė teigiamai, kad baiminasi dėl to kasmet, net pripratę prie to, nes namų rūsiai užliejami net po du kartus per metus, jie patiria nuostolius.
Tada jie kreipiasi į savivaldybę ir prašo kažką daryti, gal statyti pylimą”, – pasakojo E. Vasiliauskienė.
Ji sutinka, kad kažkokių veiksmų imtis reikia, bet kažin ar geriausia išeitis gyventojus iškeldinti.
„Tų žmonių iš ten neiškeldinsi – ten antra, trečia karta gyvena, bet kažkaip jiems reikia sudaryti saugias sąlygas gyventi. Klausimas – kaip tai padaryti žinant, kad ilgametis vandens lygis kils, o užliejamumas bus dažnesnis“, – sakė mokslininkė.
Pylimui – ne
Praėjusių metų rugpjūtį Klaipėdos savivaldybė atsisakė derinti aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymo projektą, kuriuo siekta tvirtinti prioritetines apsaugos nuo potvynių priemones, tarp kurių buvo naujų pylimų įrengimas Mažajame Kaimelyje.
Miesto vicemeras Algirdas Kamarauskas tuomet „Vakarų ekspresui“ sakė, jog toks variantas sunkiai įgyvendinamas.
„Įsivaizduokite – praktiškai visą atkarpą žemiau nuo statomos mokyklos iki pat Panevėžio gatvės reikėtų apsaugoti, nes gabalais negalima, šalia upės yra dviračių takas, gatvė.
Kaip visa tai padaryti? Ar mes turime kažkokią sieną pasistatyti? Tai nerealu. Iš principo mes turime atitverti žmones nuo upės”, – sakė A. Kamarauskas.
Be to, vicemero teigimu, tokiems darbams neužtektų valstybės skiriamų lėšų: „Finansavimas – kitas kausimas. Matyt, iš dešimt reikėtų dauginti norint visame ruože tokį dalyką padaryti.“
Valstybės finansuojamoms priemonėms buvo numatyta apie pusantro milijono eurų.
E. Vasiliauskienė pritaria, kad pylimą šioje vietoje įrengti būtų sudėtinga ne tik dėl lėšų, bet ir specialistų trūkumo.
„Norint statyti pylimą mums reikia labai gerų modeliuotojų, hidrotechnikų ir kitų specialistų, bet abejoju, ar tokių specialistų mieste yra arba kad tokiems specialistams būtų skirta pakankamai lėšų“, – sakė ji.
Derėdamasi su centrine valdžia Klaipėdos savivaldybė saugotis nuo potvynių siūlė sustiprinant Danės dešinįjį krantą ties Botanikos sodu, apsodinti slėnyje esantį apsauginį pylimą ir esamos pralaidos rekonstrukciją.
Gali nedrausti turto
Savo tyrimui informaciją renkanti E. Vasiliauskienė sako, jog potvynio rizikos zonose draudžiamos naujų namų statybos, o ten esančio nekilnojamojo turto nenori drausti draudimo kompanijos.
Draudimo bendrovės BTA produkto vadovas Ramūnas Jusas sako, kad apsauga turtui negalioja tik ten, kur vandens lygio kilimo tikimybė yra didesnė nei 10 procentų – vadovaujamasi tuo pačiu žemėlapiu.
„Draudimo apsauga negalioja teritorijose, kur tikimybė vandens lygio pakilimui Baltijos jūroje ar Kuršių mariose yra 10 proc. ar didesnė. Šios teritorijos yra nustatomos pagal potvynių grėsmės ir rizikų žemėlapį“, – teigiama specialisto komentare „Vakarų ekspresui“.
Anot jo, BTA būsto draudimas užtikrina turto apsaugą kilus nenumatytam potvyniui, juo laikomas vandens lygio pakilimas ten, kur tokia tikimybė yra mažesnė nei 10 procentų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje potvyniai dažniausiai kyla pavasario (60 proc.) ir žiemos (35 proc.) metu. Pagrindinės žalos, apie kurias informuoja draudėjai – užlieti pastatų rūsiai, garažai, ūkinės patalpos, esančios grunto lygyje ir žemiau jo.
„Lietuvos draudimo“ draudimo rizikos ekspertas Andrius Gimbickas sako, jog visame pasaulyje taikoma praktika, kai dažnai su rizikomis susiduriantis turtas nedraudžiamas.
„Kiekviena draudimo bendrovė atskirai vertina draudžiamo turto rizikas. Pasaulyje ir Lietuvoje įprastai taikoma tokia praktika, kad didelio dažnio rizikų veikiamas turtas nėra draudžiamas arba tam taikomos specialios – kartais ir su valstybių įsikišimu – schemos. Kitaip tariant, jei nėra draudimo paslaugos esmę apibrėžiančio principo, kad atlyginama tokia žala, kuri patiriama „staiga ir netikėta“ – turtas gali būti nedraudžiamas.
Todėl Lietuvoje tam tikrose teritorijose potvynio rizika nėra draudžiamųjų rizikų sąraše – pavyzdžiui, jei ta teritorija patenka į didesnės nei 10 proc. tikimybės potvynio zoną“, – teigiame bendrovė komentare „Vakarų ekspresui“.
Ekspertas pabrėžia, jog tokioje vietoje esantis turtas gali būti draudžiamas nuo kitų rizikų, pavyzdžiui, gaisro, vagystės ir panašiai.
Taip pat pastebima, jog pasitaiko atvejų, kai potvynio rizika nėra pakankamai įvertinama savivaldos institucijų ir jos išduoda leidimus statyti objektus didelės tikimybės potvynio zonose.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas numato, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose statybos draudžiamos, o išimtys taikomos tik anksčiau pastatytų sodybų teritorijose.
E. Vasiliauskienė sako, kad žmonės į tokį reikalavimą žiūri gana formaliai.
„Statybos pradedamos už pusmetrio nuo zonos ribos“, – sako mokslininkė.
FOTO APRASAS INFORMACIJA. Specialus žemėlapis parodo, kur pakilęs Danės vanduo užlietų daugiausiai teritorijų, kokius finansinius nuostolius potvyniai lemtų.
FOTO AUTORIUS
Europos Sąjungos politika skatina stabdyti gyvenamųjų namų statybas ir kitos infrastruktūros plėtrą prie vandens telkinių.
