Pakeitimų iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad siūloma keisti tik baudų dydžius, o pati baudų skyrimo tvarka nesikeistų. Ir toliau būtų minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai. Taip pat išliktų galimybė minimalią baudą sumažinti du kartus, jei pažeidimas padarytas pirmą kartą.
Galutinį baudos dydį, įvertinę aplinkybes, nustatytų policijos pareigūnai.
Tačiau abejonių kyla dėl to, kaip yra pristatomas įstatymo projektas. Aiškinamajame rašte rašoma, kad straipsniai, reglamentuojantys KET pažeidimus ir techninius reikalavimus transporto priemonėms bei nustatantys atsakomybę už šių taisyklių pažeidimus, nebuvo peržiūrėti nuo 2008 metų.
Taip sudaroma nuomonė, kad neva 17 metų baudos nebuvo didinamos, kartu priešpastatant, kad Lietuvos gyventojų atlyginimai ir gyvenimo lygis išaugo kartais.
Tai kalbėdamas viešai nuolat akcentuoja ir pats K. Neimantas. „Vakarų ekspresui“ Seimo narys teigė, kad tokią informaciją jam pateikė „atsakingos institucijos“ ir jis atskirai informacijos netikrino.
Tačiau tik paviršutiniškai pažiūrėję į įstatymo pakeitimus matome, kad 10 iš 29 ANK straipsnių, kuriuos šiuo metu siūloma keisti, paskutinį kartą buvo keisti 2022 metais.
Tai pat akivaizdu, kad ANK straipsniai, susiję su KET pažeidimais, koreguojami beveik kasmet. Kai kurie straipsniai pakeisti 2010 metais, o nuo 2016 metų iki 2023 metų ANK straipsniai, kurie reglamentuoja KET pažeidimus, keičiami praktiškai kiekvienais metais.
Vienas didžiausio atgarsio sulaukusių pastarojo meto pakeitimų susijęs su vidutiniu girtumo laipsniu (daugiau nei 1,51 promilės). Priklausomai nuo nusižengimo, nuo alkoholio apsvaigusiam vairuotojui gresia net baudžiamoji atsakomybė ir transporto priemonės konfiskavimas.
Šiuo metu siūlomi pakeitimai išsiskiria tuo, kad jie paliečia beveik tris dešimtis straipsnių, o baudas už KET pažeidimus siūloma didinti net 50 procentų.
Didėja algos, didėja baudos
„Paskutinį kartą KET baudos buvo peržiūrėtos 2008 metais. ES taip pat yra keletą kartų nurodžiusi, kad reikėtų peržiūrėti šią mūsų įstatyminę bazę dėl baudų už pažeidimus.
Jeigu pasižiūrėtume į paskutinių 11 metų tendenciją, tai lietuvių pragyvenimo lygis išaugo apie 3,5 karto, t. y. pagal minimalią algą, vidutinį atlyginimą, pensiją ir pan. Tai mes pajamų gauname 3-3,5 karto daugiau, bet baudos nebuvo peržiūrėtos ir vis dar taikoma sena politika“, – vasario pabaigoje portalui lrt.lt argumentus dėliojo partijos „Nemuno aušra“ narys K. Neimantas.
Jis taip pat teigė, kad baudos padės sumažinti žūčių skaičių keliuose ir bus papildomos įplaukos į biudžetą, kurios galės būti paskirstytos naujiems policijos pareigūnams pritraukti, kelių infrastruktūrai gerinti ir pan.
Oficiali statistika rodo, kad nuo 2012 iki 2024 metų Lietuvos keliuose žūčių skaičius sistemingai mažėjo. Per šį dešimtmetį žuvusiųjų skaičius per metus mūsų šalyje sumažėjo nuo beveik 300 iki 123. Didesnė išimtis buvo 2023 metai, kai žūčių skaičius šoktelėjo iki 160, nors 2022 metais jis buvo pasiekęs absoliutų minimumą – 120.
Situaciją šalies keliuose nagrinėjantys „Vilnius Tech“ mokslininkai skelbia išvadą, kad Lietuvos pažanga mažinant mirtingumą keliuose yra bene didžiausia ES. Akcentuojama, kad didžiausią įtaką tam daro kelių būklės gerinimas ir saugumo priemonių diegimas, o ne baudų dydžiai.
Toliau manipuliuoja
„Pažeidimų kiekis (per 5 metus. – Autor. past.) išaugo dvigubai, jeigu mes taip labai grubiai vertinsime. Nes surenkama 50 proc. to, kas buvo surenkama prieš 5 metus. Vadinasi, žmonės neturi atsakomybės jausmo ir lengva ranka arba viršija greitį, arba daro kitus nusižengimus“, – K. Neimanto pasisakymą „Žinių radijuje“ cituoja tv3.lt.
Tačiau „Vakarų ekspresui“ paanalizavus oficialią Lietuvos statistiką akivaizdu, kad Seimo narys manipuliuoja statistika.
Paskutinių metų KET pažeidimų statistika rodo, kad jų ne didėja, o atvirkščiai – mažėja. 2023 metais bendrai, Lietuvoje policijos duomenimis, buvo užfiksuota 1,44 milijono KET pažeidimų, o praėjusiais metais šis rodiklis sumažėjo daugiau nei trečdaliu – iki 0,95 milijono.
KET nusižengimų skaičius mažėja ir toliau. Šių metų sausio mėnesį jų užfiksuota 60,4 tūkst., o pernai sausį jų buvo 67,1 tūkst.
Taigi akivaizdu, kad atitinkamai krenta ir į šalies biudžetą surenkamų baudų skaičius.
Ir čia, matyt, aiškėja pagrindinis įstatymo iniciatorių argumentas – padidinus baudas siekiama į biudžetą papildomai surinkti 25 milijonus eurų.
Jei tikėtume K. Neimanto Vidaus reikalų ministerijos pateikiamais duomenimis, tai pernai KET baudų į biudžetą surinkta 47 milijonai eurų. Tiesa, ir čia reikėtų paaiškinimų, ar tai realiai sumokėti pinigai, ar tik paskirtos baudos.
Nes štai Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys tame pačiame „Žinių radijuje“ jau pateikia kitus skaičius. Policijos atstovo teigimu, pernai metais paskirtų baudų už KET pažeidimus suma siekė 39 mln. eurų, išieškota buvo tik 24 mln. eurų.
Rinks mokesčius
„Čia akivaizdu, valdžia rinks tuos mokesčius“, – sprendimą didinti baudas įvertina Klaipėdoje veikiančios vairavimo įmonės savininkas ir instruktorius Dovydas Eiza.
Kaip instruktorius, jis sako, kad pritartų baudų didinimui, ir tikina, kad tai gali turėti įtakos vairuotojams, kurie skaičiuotų ir būtų linkę mažiau pažeidinėti taisykles.
Tačiau kartu D. Eiza sako, kad baudos ir dabar yra didelės. Jis teigia, kad dažnai tenka susidurti su nubaustais už vairavimą išgėrus alkoholio, kurie pakartotinai priversti eiti į kursus.
Instruktorius pateikia vieno vairuotojo pavyzdį, kai dėl vairavimo išgėrus buvo konfiskuotas jo 20 000 eurų kainavęs BMW automobilis su vardiniais numeriais.
Taigi aišku, kad net ir labai brangios pasekmės ne visus sustabdo nuo neapgalvotų sprendimų.
Baudų dydžiai
Įstatymo didinti baudas už KET pažeidimus iniciatoriai beda pirštu į kitas šalis, kur neva baudos yra didesnės.
Štai, pavyzdžiui, už iki 20 km/val. viršytą greitį šiuo metu Lietuvoje teks susimokėti 12-30 eurų. Čekijoje – 60-80 eurų bauda. O štai Estijai padidinus baudas už iki 20 km/val. greičio viršijimą bauda siekia iki 140 eurų.
Tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje už tokį pat nusižengimą užmiestyje bauda siekia 20 eurų, jei greitis iki 20 kilometrų viršijimas mieste – 40 eurų bauda.
Pavyzdžių, matyt, galima rasti įvairių, bet akivaizdu, kad baudos už KET pažeidimus Lietuvoje nėra nei pačios mažiausios, nei pačios didžiausios, o įstatymo šalininkai naudoja jiems parankesnę statistiką ir duomenis.
Ne baudomis reikia spręsti
„Aš po įstatymo projektu didinti baudas už KET taisyklių pažeidimus nesirašiau“, – sako klaipėdietis Seimo narys, socialdemokratas Vytautas Grubliauskas.
Jis įsitikinęs, kad baudų didinimas nespręs eismo saugumo klausimo.
„Didesnė problema yra baudų surinkimas ir bausmės neišvengiamumas. Mes galim baudas didinti, bet tuo pat metu jų surinkimas bus toks pat arba dar mažesnis. Nebus jokio efekto, o žmones suerzinsime“, – sako V. Grubliauskas.
Jis sako, kad svarbiau dėmesį skirti efektyvesniam baudų išieškojimui, kad nubaustieji, nors ir mažesnėmis baudomis, neliktų šešėlyje.
Nepritaria baudų didinimui ir klaipėdietė Seimo narė „aušrietė“ Daiva Petkevičienė. Ji sako, kad už siūlomą projektą nebalsuos, nors tiek įstatymo projektą pateikęs K. Neimantas, tiek D. Petkevičienė yra „Nemuno aušros“ partijos ir frakcijos Seime nariai. Taigi akivaizdu, kad valdančiojoje koalicijoje sutarimo dėl baudų didinimo už KET pažeidimus vienos nuomonės nėra.
„Valstybėje šiuo metu yra svarbesnių klausimų, kuriuos reikia spręsti pirma“, – siūlo šiuo metu nusistovėjusios tvarkos dėl KET baudų nekeisti D. Petkevičienė.
„Valstybėje tikrai yra gerokai rimtesnių dalykų, negu kovoti su promilėmis arba didinti baudas“, – antrina V. Grubliauskas.
V. Grašys, kalbėdamas „Žinių radijuje“, siūlė taikyti tam tikras pasekmes ir už tai, jei pažeidėjai nesiruošia sumokėti baudų. Jo teigimu, tokiems asmenims galėtų būti draudžiama įsigyti nekilnojamąjį turtą arba, pavyzdžiui, įregistruoti transporto priemones.
