2025-03-10
Kovo 10 d. prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje ketinama svarstyti 5 Aplinkos ministerijos pateiktų įstatymų pakeitimo projektus. Tai numatyta Vyriausybės teikiamame teisėkūros plane Seimo pavasario sesijai. Didžioji jų dalis jau pateikta, dar keli projektai bus baigti rengti ir perduoti Seimui artimiausiu metu.
Visi Aplinkos ministerijos parengti projektai turėtų būti svarstomi Seime kovo-birželio mėnesiais.
Seimui jau pateiktos ir kovo mėnesį planuojamos svarstyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, užtikrinsiančios efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir sumažinsiančios aplinkosauginių nusižengimų skaičių.
Pritarus siūlomiems pakeitimams, pirmenybė bus teikiama ūkio subjektų konsultavimui, metodinės pagalbos teikimui, o aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai įgautų daugiau galių. Privalomasis nurodymas būtų prilygintas vykdomajam dokumentui, o tai sudarys galimybę neįvykdytus privalomuosius nurodymus perduoti antstoliams siekiant užtikrinti jų greitesnį vykdymą.
Seimui taip pat pateiktas ir įstatymų pakeitimų paketas, patobulinsiantis atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą. Daugelis siūlomų pakeitimų susiję su apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės stiprinimu. Jį planuojama pradėti svarstyti kovo mėnesį.
Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte siūlomos nuostatos, suteiksiančios įgaliojimus Aplinkos ministerijai parengti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus ir rūšiuojamuoju surinkimo būdu surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sąrašą. Jais privalės vadovautis savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir turėtojai, gamintojai ir importuotojai, jų organizacijos. Taip pat siūlomos nuostatos, padėsiančios didinti savivaldybių motyvaciją, siekti Atliekų pagrindų direktyvoje nustatytų tikslų.
Numatomi pokyčiai ir dėl mokesčio už aplinkos teršimą. Pavyzdžiui, numatyta automatizuoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių deklaracijų teikimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinę sistemą. Taip verslui mažinama administracinė našta. Įstatymo pataisose fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokestį už aplinkos teršimą. Šiuo metu toks mokestis nėra taikomas.
Priėmus pataisas, aplinkos apsaugos kontrolės institucijos būtų įgalintos taikyti sankcijas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą asmenims, kurie savo ekonominės veiklos neįregistravo, ir juridiniams asmenims už netinkamą atliekų rūšiavimą.
Aplinkos ministerija jau parengė ir pateikė derinti praeitos kadencijos Seimui pateikto Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto pataisas. Siūloma keisti miškų grupių paskirstymą: draustinių miškų dalys būtų priskirtos griežčiausiai saugomai I miškų grupei, o 1 km atstumu nuo miestų ribos esantys III ir IV grupės miškai – rekreacinio prioriteto (IIB) grupei. Miškuose, patenkančiuose į Europos Bendrijos svarbos buveines, nacionalinius parkus ir draustinius (išskyrus genetinius draustinius), būtų nustatytas ekosistemų apsaugos režimas (IIA miškų grupė). Privačios saugomų teritorijų vietovės miškai galėtų būti priskirti bet kuriai iš keturių miškų grupių, atsižvelgiant į savininko siūlymus, grindžiamus Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka sudarytos apsaugos sutarties nuostatomis.
Planuojama, kad įsigaliojus šioms pataisoms, Lietuvos miškai būtų suskirstyti taip: I grupės rezervatiniai miškai sudarytų 1,2 proc., II grupės specialios paskirties miškai (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) – 20,8 proc., III grupės apsauginiai miškai – 7,2 proc., o IV grupės ūkiniai miškai – 70,8 proc.
Norint labiau apsaugoti miškus, siūlomas griežtesnis ūkininkavimo režimas saugomose teritorijose esančiuose miškuose – būtų visiškai uždrausti arba apribojami pagrindiniai miško kirtimai. Siūloma mažinti didžiausią leistiną plynojo pagrindinio miško kirtimo plotą regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose iki 1 ha.
Taip pat būtų numatyta galimybė išmokėti kompensacijas visiems privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje visiškai uždraudžiami pagrindiniai miško kirtimai.
Jau parengtos ir Žemės bei lydimųjų įstatymų projektų pataisos, numatančios visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms ir valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas perduoti vykdyti ne savivaldybių taryboms, o merams.
Šiais projektais siekiama tęsti valstybinės žemės pertvarką, užtikrinant racionalesnį valstybinės žemės valdymą, siekiant didesnės naudos visuomenei.
Priėmus įstatymų pakeitimus, bus užtikrintas racionalesnis valstybinės žemės naudojimas. Procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, taps vieningos, nuoseklios ir kaimo gyvenamosiose vietovėse nesiskirs nuo miestuose ir miesteliuose atliekamų procedūrų. Įstatymų pakeitimai bus naudingi ir fiziniams asmenims tvarkant kasdienius klausimus, susijusius su valstybine žeme, ir juridiniams asmenims, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu ir jiems tenka spręsti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo klausimus.
Artimiausiu metu bus parengti Baterijų ir baterijų atliekų įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai. Šiomis pataisomis bus įgyvendinamas Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas, kuriame nustatyti reikalavimai ES rinkai tiekiamoms baterijoms, baterijų atitikties Reglamentui vertinimo ir jos deklaravimo, baterijų atliekų tvarkymo reikalavimai, ekonominės veiklos vykdytojų pareigos.
Taip pat bus pagerintos atliekų tvarkytojų, įvežančių į mūsų šalį atliekas, verslo sąlygos.
