Galite įsigyti tikrai unikalią Virgilijaus Čepaičio knygą „Karas”, pasakojančią apie laikotarpį nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens, kai Lietuva sugrįžo į politinį pasaulio žemėlapį.
Taip knygą pristato pats autorius – ši knyga yra tarsi mano pasakojimo apie Sąjūdį („Su Sąjūdžiu už Lietuvą“. Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11) tęsinys. Rašau tarsi, nes dabar nesistengiu aprėpti visko, o aprašau įvykius, kuriuose dalyvavau. Prie pavardžių dažnai nededu vardo raidės, nes aprašomu metu buvo tik vienas visiems žinomas žmogus. Vartoju senas santrumpas (LTSR, TSRS ir kt.), kad tekstas perdaug nesiskirtų nuo gausybės citatų.
Remiuosi savo užrašais, tam tikru dienoraščiu. Todėl šioje knygoje gal ir per dažnai cituoju save, ko nedaryčiau, jei objektyvizuočiau istorijos tėkmę. Galėčiau rečiau atsiversti savo užrašus, bet turbūt niekur kitur neužfiksuotos Sąjūdžio deputatų klubo (SDK), Aukščiausiosios Tarybos (AT) Prezidiumo, Laikinosios gynybos vadovybės (LGV), „Arbatos klubo“ (AK), Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos (PTTRK), dešiniųjų partijų Politinės konsultacinės tarybos (PKT), Nepriklausomybės partijos (NP) diskusijos. Laikas pasidalyti užrašais apie jas — tie ginčai juk nulėmė Lietuvos ateitį. Dienoraščio ištraukų tiek daug, kad jas cituoju be nuorodų. Jos paprastai grynai „faktinės“, — kur kas įvyko, kas ką pasakė. Buvau SDK pirmininkas, todėl dažnai pasižymėdavau dar ir kaip kas balsuoja. Daug ištraukų iš oficialių Aukščiausiosios Tarybos stenogramų. Palyginau savo užrašus su jomis. Prasmė sutampa. Tik užrašuose kartais pavykdavo vienu sakiniu perteikti pusvalandį trukusios kalbos esmę. Neseniai juos, kaip dabar sakoma, skaitmenizavau. Kompiuteryje jie užima kelis šimtus puslapių. Kai kuriuos svarbius įvykius, kurių nespėjau užfiksuoti, bet kuriuose dalyvavau, aprašau remdamasis atminties probrėkšmiais, istorikų įžvalgomis, to meto spauda, nepublikuotais dokumentais bei jų kopijomis. Mano pasakojimas nepretenduoja tapti vadovėliu, tačiau (aktus tikrinau. Čia turbūt reikia pridurti: taip įvykius mačiau aš, kurį vadino užkietėjusiu antiko-munistu ir radikalu.
Aprašau laikotarpį nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens, kai Lietuva sugrįžo į politinį pasaulio žemėlapį. 1795-aisiais ji kartu su Lenkija buvo iš to žemėlapio ištrinta, kaip Rusijai atrodė, visiems laikams. 1918-ųjų vasario 16-ąją po gero šimtmečio atkurta de jure, o sudėjus tūkstančius aukų Nepriklausomybės kovose, – def acto. 1940-aisiais buvo Rusijos (tuo metu ji vadinosi TSRS) iš politinio pasaulio žemėlapio vėl ištrinta, o 1990-ųjų Kovo 11-ąją atkurta dejure.
Savo pasakojimą apie antrą kartą atkurtos valstybės gyvavimo de jure laikotarpį pavadinau „Karas“. Didžiuojamės taikiu Lietuvos keliu į laisvę. Bet juk tai buvo ir karas, trukęs beveik pusantrų metų
Šaltinis: Nyksciai
