Jonas Trumpa – Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas, šiuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute studijuojantis politikos mokslų bakalaurą. Jau maždaug aštuonerius metus jis veikia įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, prisideda prie įvairių iniciatyvų, o dabar daugiausia laiko skiria LMS veikloms. Nepriklausomoje Lietuvoje gimęs Jonas sako, kad laisvė jam brangi, o prieš 35-erius metus atgauta nepriklausomybė jam suteikė begalines galimybes pačiam kurti savo gyvenimą. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto pasirašymo 35-mečiui, jis dalijasi savo mintimis apie tai, kokias galimybes jam suteikia šalies laisvė ir nepriklausomybė ir ką kiekvienas galime nuveikti dėl savo ir savo valstybės ateities.
Jonai, gimei nepriklausomoje Lietuvoje ir pažinai ją tokią – laisvą valstybę. Ką Tau reiškia Lietuvos laisvė?
Sunku įsivaizduoti, ką reiškia gyventi be laisvės, – tik iš tėvų, senelių pasakojimų ar nuo vaikystės mėgstamų istorinių knygų galiu tai numanyti.
Laisvėje gali žmonėms sakyti tai, ką iš tikrųjų manai, gali pasirinkti, ką manyti. Tu turi visas galimybes pasirinkti savo kelią – susikurti tokį gyvenimą, kokio nori, kuriame galėtum daryti tai, ką nori. Tai reiškia, kad laisvėje yra daug mažiau rėmų, ribojimų, kurie tau sako, ką reikia daryti iš pareigos ar kokių kitų sumetimų. Niekas nenurodo, ką būtinai turi nuveikti atsikėlęs ryte, – kiekvieną dieną gali susikurti tokią, kokią nori. Tai yra labai brangu.
Manau, kad mano amžiaus žmonės dažniausiai apie tai nesusimąsto, bet jei mes netektume tokios laisvės, tikrai suprastume, kiek daug dabar turime.
Kokie Lietuvos nepriklausomybės 35-mečio įvykiai, Tavo nuomone, yra svarbiausi?
Per 35-erius metus įvyko daug teigiamų pokyčių – nuo ekonominės gerovės iki dvasinio, moralinio, kūrybinio potencialo. Lietuva žengia į priekį arba atranda tai, ką turėjo anksčiau, tai, kas kuriam laikui buvo prarasta. Buvo daug svarbių įvykių: nuo įstojimo į Europos Sąjungą, NATO iki dujų terminalo „Independence“ bei Valdovų rūmų pastatymo.
Savarankiškas savęs kūrimas valstybei visada yra sunkus žingsnis, nes nepriklausomybės pradžioje daug prarandama ir tik vėliau galima gyventi daug patogiau. Visi link tokio gyvenimo vedantys įvykiai yra be galo svarbūs.
Aišku, labai lietuviška galvoti – nėra ko čia vienas kitam pataikauti, kokie mes šaunuoliai, eikime kalbėti apie tai, kur problemos, kas skauda ir ką galima padaryti geriau. Visada turime atsigręžti į problemas ir spręsti, ką daryti toliau. Manau, kad Lietuva, mes, piliečiai, suprantam, kad net ir po 35 metų ar daugiau galima gyventi geriau, jaustis geriau ,– turime didelį kūrybinį potencialą.
Kokius Lietuvos pokyčius Tu pats pajutai?
Net jei ir atrodo, kad bendruomenės keičiasi ir žmonės tolsta vieni nuo kitų, aš jaučiu (ir noriu tikėti, kad daugiau žmonių jaučia tą patį), kad šeimos artėja, žmonės suartėja. Tarkim, aš galiu prieiti ir atvirai savo mokytojai, šeimos nariams ar kolegoms pasakyti net ir nepatogius dalykus, pasidalyti savo rūpesčiais. Galiu būti priimtas ir suprastas, galiu kalbėti be baimės būti už tai pasmerktas ar blogu žodžiu apkalbėtas. Pastebiu, kad kuo toliau, tuo daugiau mano aplinkoje, bendruomenėje atsiranda tokių žmonių, su kuriais galiu dalytis, kuriems rūpi, nors jie nėra artimiausi man žmonės – tėvai ar broliai. Man tai vienas svarbiausių judėjimo pirmyn požymių.
Kokias galimybes Tau atvėrė gyvenimas nepriklausomoje valstybėje?
Man asmeniškai – absoliučiai visas. Turėjau galimybę studijuoti užsienyje, nemokamai gaunu aukštąjį mokslą, man buvo nemokamai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Esu ketverius metus praleidęs asmens su negalia vežimėlyje ir beveik dvejus metus (jei susumuočiau visą vaikystės ir jaunystės laiką iki 18 metų) buvau sanatorijose – visa tai davė valstybė. Yra daug žmonių, kuriems sunku ir kuriais rūpinasi valstybė. Ir ta valstybė nėra kažkas toli – aš savęs nuo jos neatsieju, nes tai esame mes visi.
Valstybė davė ir laisvę kurti nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, moksleiviams jose reikštis ir savo problemas kelti mokyklos, savivaldybės ar net nacionaliniu lygmeniu. Mes esame laisvi kelti ir patys spręsti savo problemas, siūlyti jų sprendimus. Nėra jokio ribojimo: jei nori ką nors padaryti, užaugti tame procese ir susikurti geresnį gyvenimą, prašau – eik ir daryk (šypsosi). Tai svarbiausia, ką duoda valstybė.
Lietuvos švietimo sistema dažniau kritikuojama nei giriama, tačiau tiek šią sistemą, tiek ir pačią valstybę kuria kiekvienas iš mūsų. Kaip kiekvienas moksleivis gali prisidėti prie savo mokslo kokybės? Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti dėl savo ir savo valstybės ateities?
Kiekvienas moksleivis gali prisijungti prie savo mokinių tarybos, pasisakyti ir būti išgirstas. Mokinių tarybos sąvoka LMS iniciatyva 2024 m. buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir šiandien niekas negali ginčyti mokinių teisės būti išgirstiems, tinkamai atstovaujamiems. Per šias tarybas moksleiviai gali spręsti įvairias – tiek materialines, tiek žmogiškojo ryšio su mokytojais ar kitas problemas. Mokinių taryba mezga dialogą su savivaldybių ar nacionalinėmis institucijomis ir padeda atliepti moksleivių gyvenimo aktualijas. Jei mokiniai nori ir turi drąsos bei ryžto spręsti problemas ar prie to prisidėti, tam yra nutiestas kelias.
Kalbant apie švietimo sistemą: visąlaik yra tam tikrų nusivylimų ar noro, kad būtų geriau. Kita vertus, yra ir daug žmonių, kurie nuolat stengiasi ir dirba, kad vykstantys pokyčiai vestų teigiama linkme. Jei tokių pokyčių dar nėra, reiškia, kad tokių žmonių yra per mažai – jų visada galėtų būti daugiau.
O kiekvienas iš mūsų – žmonių, piliečių – gali kurti. Net ir pasirinkdami, kokį automobilį vairuosime, mes kuriame savo valstybę – arba švaresnę, arba taršesnę. Kiekvienas mūsų mikroveiksmas prisideda prie didelės visumos. Be to, kiekvienas žmogus gali kurti didelius dalykus, jei tik nori ir turi tam pakankamai bendraminčių bei teisių. Nematau tam jokių kliūčių.
Ko palinkėtum valstybei ir kiekvienam jos žmogui Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio proga?
Linkėčiau patikėti savimi ir kartu – savo valstybe. Jei tikėsime savimi, matysime, kad valstybė mums ne trukdo, o padeda.
Jono Trumpos minčių apie laisvę kviečiame klausytis ir Vyriausybės „Youtube“ kanale.
Vyriausybės kanceliarija kartu su Seimo kanceliarija, ministerijomis, kitomis valstybės institucijomis ir nacionaliniu transliuotoju inicijuoja Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui skirtą informacinę kampaniją „Tik laisvi užaugam dideli“, kurią vainikuos koncertas kovo 11 d., 18.30 val., Vilniaus Katedros aikštėje.
