2025-01-20
Briuselyje su oficialiu vizitu viešintis finansų ministras Rimantas Šadžius su Europos biudžeto, kovos su sukčiavimu ir viešojo administravimo komisaru Piotru Serafinu aptarė Lietuvai svarbiausius ES 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP) klausimus.
„Kadangi Rusijos karas tęsiasi ir jo pasekmės bus jaučiamos ilgalaikėje perspektyvoje, kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje, šalia ES tradicinių politikų, kur kas daugiau dėmesio turėsime skirti naujų iššūkių sprendimui. Susitikimo metu pristačiau Lietuvos prioritetus artėjančiose derybose dėl daugiamečio ES biudžeto, akcentuodamas Sanglaudos ir Bendrosios žemės ūkio politikų finansavimo tęstinumą, tęstinę paramą Ukrainai, ES saugumą ir gynybą, karinį mobilumą, tarpvalstybinės infrastruktūros projektų „Rail Baltica“ įgyvendinimą bei ES sutartinių įsipareigojimų – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Kaliningrado specialiosios tranzito schemos – vykdymą“, – teigė R. Šadžius.
Ministras pažymėjo, kad Sanglaudos politika ir kitoje DFP turėtų išlikti pagrindiniu investicijų šaltiniu ekonominiams, socialiniams ir teritoriniams skirtumams tarp ES regionų mažinti, taip pat strateginiams tikslams pasiekti. Sanglaudos politika turi reikšmingai padėti valstybėms narėms, esančioms prie ES rytinių sienų, kurios ribojasi su agresorėmis šalimis ir labiausiai kenčia nuo karo Ukrainoje. Pakankamas finansavimas Sanglaudos politikai kitoje DFP yra labai svarbus ne tik regioninei konvergencijai skatinti, bet ir ES ekonominiam konkurencingumui bei atsparumui stiprinti.
Ministras taip pat akcentavo tęstinio ES finansavimo svarbą „Rail Baltica“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektams. „Rail Baltica“ projektas yra itin svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste, nes pagerintų regiono prieinamumą, o kartu ir karinio mobilumo infrastruktūrą. Finansavimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui turi būti užtikrintas remiantis Lietuvos stojimo į ES sutartimi.
R. Šadžius pabrėžė, kad finansavimo didinimo saugumui ir gynybai klausimas ES lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos DFP, kuri įsigalios tik 2028 metais, todėl būtina išnagrinėti visas galimas finansavimo didinimo priemones, įskaitant ir ES bendro skolinimosi instrumento sukūrimą.
Taip pat susitikime aptartas ir Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) vaidmuo sprendžiant klimato kaitos klausimus, užtikrinant žemdirbių pajamas ir tvarų žemės ūkio sektoriaus vystymąsi bei remiant kaimo plėtrą. Ministras pažymėjo tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos svarbą, siekiant užtikrinti vienodą ūkininkų traktavimą visose ES valstybėse narėse.
Europos Sąjungos 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymą Europos Komisija turėtų pateikti iki š. m. liepos 1 d.
