Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovai tęsia susitikimus su naujos kadencijos ministrų kabineto nariais ir vasario 11 d., antradienį, susitiko su finansų ministru Rimantu Šadžiumi bei švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.
Susitikime su finansų ministru buvo akcentuotas vienas svarbiausių savivaldos siekių – didinti savivaldybių investicinius pajėgumus. Tai padaryti LSA siūlo sudarant galimybes savivaldybėms lanksčiau skolintis ne tik Europos Sąjungos remiamiems, bet ir savivaldybių bei valstybės lėšomis finansuojamiems projektams, taip pat – sukuriant savivaldybių investicinius poreikius atliepiantį finansinį instrumentą, per kurį valstybė galėtų teikti paskolas ir/ar paskolų garantijas palankesnėmis nei rinkos sąlygomis – tai numatyta ir Vyriausybės programoje. Pasak R. Šadžiaus, tokį mechanizmą sukurti numatyta Nacionalinio plėtros banko rėmuose.
LSA prezidento Audriaus Klišonio teigimu, ne mažiau svarbu didinti savivaldybių savarankiškų pajamų šaltinius pertvarkius nekilnojamojo turto ir motorinių transporto priemonių registracijos mokesčius. LSA viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas akcentavo, kad didinant savivaldybių finansinį savarankiškumą taip pat būtų galima nustatyti, kad visos pajamos už parduotus žemės sklypus miestuose ir miesteliuose atitektų savivaldybėms, kurių teritorijose parduotas žemės sklypas.
Merai taip pat pabrėžė ilgalaikį LSA siekį užtikrinti savivaldybių pajamų autonomiją pilnai kompensuojant gyventojų pajamų mokesčio netektis, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, bei skiriant pakankamą valstybinių (savivaldybėms perduotų) funkcijų finansavimą.
Iškeltas ir kasmet vykstančių LSA bei Finansų ministerijos derybų dėl savivaldybių biudžetų klausimas. Pasak LSA vadovų, derybos būtų daug efektyvesnės, jei pirminius biudžeto projekto duomenis LSA gautų prieš susitikimą, o pačių derybų protokolas su asociacijos siūlymais ir konsoliduota šalies savivaldybių pozicija pateiktas Vyriausybei ir Seimui.
Susitikę su švietimo, mokslo ir sporto ministre R. Popoviene LSA vadovai dar kartą pristatė asociacijos poziciją dėl mokyklų tinklo: būtina atsižvelgti į konkrečias vietos situacijas ir išlaikyti kai kurias mokyklas leidžiant formuoti III-IV gimnazijos klases su mažesniu nei 21 skaičiumi mokinių.
„Savivaldybės ne tik išlaiko mokyklas, bet ir prisideda prie bendrojo ugdymo finansavimo bei gali geriausiai įvertinti bendruomenių poreikius. Mūsų prioritetas yra ne tik atitikti formalius rodiklius, bet suteikti realias galimybes regionuose gyvenantiems mokiniams gauti prieinamas ir kokybiškas švietimo paslaugas,“ – teigė A. Klišonis. Pasak jo, ilgųjų gimnazijų regionuose išlaikymas atitinka esminius regionų plėtros tikslus.
Bendrą savivaldybių poziciją dėl ministerijos siūlymo savivaldybėms 50 procentų prisidėti prie minimalaus reikalavimo neatitinkančių III-IV gimnazijos klasių išlaikymo LSA ketina pateikti artimiausiu metu.
Susitikime kalbėta ir apie galimybes stiprinant vienodas įtraukties sąlygas visiems šalies mokiniams švietimo pagalbą finansuoti iš vieno šaltinio – valstybės biudžeto. Didelis dėmesys skirtas ir vienai sudėtingiausių švietimo problemų – mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų trūkumui. Merų teigimu, savivaldybių taikomos finansinės ir kitos priemonės siekiant juos pritraukti neduoda ilgalaikio teigiamo poveikio – tam reikalinga efektyvesnė valstybės politika, tiek ruošiant tokius specialistus, tiek juos skatinant.
Su ministre R. Popoviene merai tai pat aptarė Geltonųjų autobusiukų programos tęsimo perspektyvas, Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančių savivaldybių iššūkius dėl didelių biurokratinių reikalavimų, lėšų vadovėliams, skaitmeniniam turiniui ir brandos egzaminų organizavimui trūkumą, galimybes savivaldybėms pačioms paskirstyti mokykloms švietimo pagalbos lėšas, įsteigtų STEAM centrų finansavimo modelį, sporto bazės atnaujinimą.