Jei vairuojant jūsų rankoje nors minutei atsidūrė išmanusis, grįžus namo gali laukti bauda. Tokią utopiją Jungtinėje Karalystėje (JK) pamažu pradeda įgyvendinti naujosios dirbtiniu intelektu (DI) paremtos eismo kameros. Tačiau šimtus pažeidėjų jau spėjusi pričiupti įranga vertinama nevienareikšmiškai. „Telia“ pasakoja, kaip veikia DI kameros keliuose, ir ar jos tikrai mus stumia į visuotinį stebėjimą.
„Lietuvos vairuotojus drausmina įvairių tipų greičio matuokliai bei techninės apžiūros galiojimą tikrinančios kameros. Išmaniųjų telefonų naudojimo vairuojant ir diržo nesegėjimo atvejus iki šiol galėjo užfiksuoti tik budri policininko akis. JK įdiegtos DI kameros šiuos prasižengimus geba nustatyti su minimaliu žmogaus įsikišimu, kas smarkiai padidina tikimybę nustatyti pažeidėjus. Nors kyla natūralių klausimų, ar dėl to nebus paminta žmogaus teisė į privatumą, tam kol kas labai sunku rasti pagrindo“, – sako „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas.
Per 72 val. – beveik 300 pažeidėjų
Dar pernai JK pradėtas eksperimentas įspūdingus rezultatus pademonstravo jau pirmosiomis dienomis. Kornvalio grafystėje pastatyta DI kamera per 72 val. sugebėjo pričiupti 297 pažeidėjus. Iš jų – 117 būdami už vairo naudojosi išmaniuoju telefonu, o 180 – nebuvo užsisegę saugos diržo.
„Negalėjimas paleisti išmaniojo iš rankų yra savotiška šių laikų epidemija. Remiantis 2023 m. Europos Komisijos statistika, beveik trečdalis vairuotojų atskleidžia bent kartą per mėnesį kalbantys telefonu laikydami jį rankose, kai ketvirtadalis nesidrovi kelyje pasitikrinti socialinių tinklų ar atrašyti į žinutes. Dar įdomiau, jog 31 proc. 18-26 m. asmenų prisipažįsta save filmavę ar fotografavę prie vairo, o net pusė jų šiuo turiniu nė kiek nesibodi dalintis viešai. Tai leidžia daryti išvadas apie sąmoningumo stoką ir nebaudžiamumo jausmą, susijusį su išmaniojo naudojimu prie vairo“, – įžvalgomis dalijasi S. Kalašnikovas.
Deja, DI kameros atskleidžia ir kitą liūdną tiesą – vairuotojai nelinkę prisiimti atsakomybės ne tik už savo, bet ir už keleivių saugumą. Iš šių metų liepos-rugpjūčio mėnesiais užfiksuotų 2000 diržo neseginčių pažeidėjų 109 buvo vaikai. Policija pasidalino šios įrangos užfiksuotomis nuotraukomis, kuriose kūdikiai vežami ne specialiose kėdutėse, o laikomi ant kelių ir niekaip neprisegti. Pareigūnų teigimu, avarijos atveju suaugusiojo svoris tiesiog sutraiškytų mažylį, todėl užkardyti tokio tipo pažeidimus yra gyvybiškai svarbu.
Veikia automatiškai, bet procese dalyvauja ir žmogus
JK naudojamos DI kameros įprastai montuojamos ant mikroautobusų ar specialių priekabų, todėl gali būti lengvai perkeliamos į kitą vietą. Sistemą įprastai sudaro keli objektyvai ir infraraudonųjų spindulių elementas, įgalinantis kokybišką vaizdo fiksavimą tamsiu paros metu. Šis įrangos rinkinys ant specialaus stovo pakeliamas į kelių metrų aukštį, kuris optimalus minėtų pažeidimų fiksavimui.
„Pažangiu vaizdų filtravimu pasižyminčios kameros įamžintus vaizdus analizuoja naudodamos DI algoritmus. Pastarieji, nuotraukoje atpažinę išmaniojo laikymą rankoje arba vairavimą neprisisegus, ją siunčia policijos specialistams, kurie dar kartą įdėmiai įvertina vaizdą ir priima galutinį sprendimą – skirti baudą ar ne. Taip eliminuojami galimi DI algoritmų veikimo netikslumai“, – apie DI kamerų veikimą dėsto S. Kalašnikovas.
Visuotinio stebėjimo baimės visiškai nepagrįstos
JK vykstantis DI kamerų eksperimentas kritikos susilaukė ne vien iš pričiuptų pažeidėjų – juo ne itin žavisi ir privatumo aktyvistai. Už pilietines teises kovojančios „Big Brother Watch“ organizacijos atstovas Džeikas Hurfurtas įsitikinęs, kad į visus eismo dalyvius neturėtų būti žiūrima kaip į potencialius pažeidėjus. Neva kiekvieną vairuotoją analizuojančios DI kameros gali padidinti be pagrindo nubaustų žmonių skaičių, nes jų tikslumas nėra patikimai įrodytas.
DI kamerų kritikų taip pat naudojamas kitas populiarus argumentas – baiminamasi, jog išmanios eismo stebėjimo sistemos renka duomenis apie pravažiuojančius automobilius ir net skenuoja jais keliaujančių asmenų veidus. Pastarieji, sugretinant juos automobilio registracijoje esančiais duomenimis, gali būti priskiriami konkrečioms tapatybėms. Tokiu būdu valdžios institucijoms tariamai atsiranda galimybė identifikuoti žmones kituose stebėjimo kamerų įrašuose ir vystyti masinio stebėjimo tinklą.
Vis dėlto JK policijos pareigūnai tokias baimes kategoriškai atmeta. DI kameros masiškai nerenka nei pravažiuojančių automobilių numerių, nei saugo jais važiuojančių žmonių atvaizdus. Duomenys policijos sistemose atsiduria tik tada, kai DI identifikuoja pažeidimus ir juos patvirtina žmogus, o surinktos informacijos kiekis yra tik toks, koks minimaliai reikalingas įrodyti įvykusį prasižengimą ir pagrįsti skirtą nuobaudą.
Šių metų pradžioje Lietuvos žiniasklaidoje taip pat buvo pasirodžiusi vilniečio istorija, kurioje jis dalijosi nustebimu sulaukęs baudos už naudojimąsi išmaniuoju telefonu vairuojant. Vairuotojas neneigė įrenginį iš tiesų paėmęs į rankas, tačiau jį labiausiai stebino tai, kad pažeidimą nustatė ne policijos pareigūnų ekipažas, o ant gatvės stulpo sumontuota kamera.
„Lietuvoje ateityje taip pat galimai atsirasiančios DI kameros iš esmės nepakeis eismo stebėjimo paveikslo. Jos tiesiog padidins pažeidimų nustatymo našumą ir palengvins operatorių darbą. Eismas stebimas ir dabar, DI tiesiog suteiks „supergalių“, pavyzdžiui, padės identifikuoti saugos diržo piktybiškai neseginčius ir telefoną rankoje laikančius pažeidėjus greitkeliuose. Dėl ten leistino didelio greičio žmogaus akiai beveik nėra galimybių matyti, kas darosi automobilio salone, tačiau JK patirtis rodo, kad DI kameroms dirbti savo darbo netrukdo net 300 km/h siekiantis automobilio greitis. Nuo to keliuose visi būsime tik saugesni, o kai kas iš mūsų dar ir turės rimtą motyvą atsisakyti ydingų įpročių“, – reziumuoja „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas.
