Netikėtai įsiskaudėjo skrandis. Toliau viskas vyko labai greitai, atvažiavo greitoji, apžiūrėjo, išvežė. Pasimetęs vyras sekė greitajai iš paskos. Atvažiavęs sužinojo, kad žmoną išvežė operuoti. Jam liepė važiuoti namo ir paskambinti vėliau.
Jis grįžo į butą, ten tylu. Visur išmėtyti daiktai. Puodelis su atvėsusia arbata. Svarbiausia, kad pastaruoju metu jis visą laiką pykosi su žmona.
Pinigų trūko. O ji jais švaistėsi, pirkdavo per daug maisto produktų. Vakar nupirko dėžutę braškių. Mažą, brangią. Saują dirbtinių uogų už nesuvokiamus pinigus! Na, kokios braškės žiemą, dėl Dievo meilės! Jie juk ne milijardieriai.
Dar nusipirko kremą. Štai, stovi indelis prie veidrodžio. Irgi pernelyg brangus. Jis bambėjo ir pyko.
Ant viryklės sriuba. Jis tiek kartų sakė, kad nereikia tiek virti. Kas tai valgys, juk jie tik dviese gyvena! Iki šiandienos gyveno dviese, taip.
Jis atsisėdo prie kompiuterio. Nenorėjo apie nieką galvoti, bet tada pamatė kurorto reklamą. Ji norėjo į kurortą, prie jūros. Tai labai brangus malonumas, jis taip ir pasakė. Beprasmiškas išlaidavimas, kai reikia mokėti paskolą ir plėsti gyvenamąjį plotą. Iš dviejų kambarių buto kraustytis į trijų kambarių. Ir reikia kasti duobę pamatams, namą statyti. Mašiną pakeisti reikėtų…
Ir ne tik tai. Ji per ilgai buvo vonioje. Jis pyksta. Jie susipyko. O dabar vonia laisva. Ir lovoje galima gulėti kad ir skersai. Niekas netrukdys ir netrauks antklodės.
Ir galima rūkyti bute. Niekas nepradės šaukti: „Ar išprotėjai? Nustok!“ Galima gerti alų. Kiek tik nori. Ir žiūrėti futbolą ar politinius debatus.
O ant sofos guli jos chalatas su išsiuvinėtu meškiuku. Suglamžytas, jai sunkiai sekėsi persirengti.
Jis išskleidė chalatėlį, jį sulankstė ir apsiverkė kaip trimetis. Nes vienam nieko nereikia. Vienam blogai. Nepakenčiama vienam gyventi namuose, kuriuose jie gyveno kartu, dviese. Kodėl jis pyko? Kodėl taupė ant smulkmenų? Prisikabino prie tų braškių. Gal tai buvo paskutinis žmogaus džiaugsmas?
Taip jis verkė vienas, šluostydamasis ašaras chalatu. Chalatas kvepėjo jo žmona.
O vėliau paskambino ir sužinojo, kad viskas praėjo normaliai. Gerai. Ir nulėkė prie automobilio kaip akis išdegęs. Nuvažiavo braškių ir nupirko iš karto penkis kilogramus. Daugybę permatomų dėžučių su brangiomis ir nelabai skaniomis uogomis. Bet jos visos vis tiek šiek tiek kvepėjo braškėmis.
Visa palata valgė braškias ir jas gyrė. Žmonai kol kas neleido. Jis išdalino uogas ir atsisėdo prie žmonos lovos. Laimingas. Laimingas, kaip ir visi tie, kurie sugebėjo išlaikyti tai, ką beveik prarado.
