Jis gėles po koncertų neša žmonai. Ji primerkia namuose jų pilnas vazas, arbatinukus, bokalus, o kartais – net ir visą vonią. Kitą rytą prabudusi įkvepia iš jų sklindantį dėkingumą – klausytojų jai ir jos – klausytojams. Dainininkė Gabrielė Vilkickytė ir atlikėjas, aktorius, kompozitorius ir dainų autorius Džiugas Širvys moka dėkoti už visas gyvenimo jiems suteiktas galimybes.
Viena iš tokių galimybių – jųdviejų susitikimas kitą savaitgalį Anykščiuose prasidėsiančio kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ scenoje. Šitaip bus įgyvendintas vieno iš festivalio organizatorių, „Bardai LT“ vadovo Beno Jakšto sumanymas festivalio lankytojams parengti įspūdingą dviejų populiarių atlikėjų pasirodymą, kuriame jiedu dainuotų vienas kito dainas.
„Pradžioje kiek suabejojome šia idėja, – sako D. Širvys. – Nieko panašaus nesame darę, nors vieną dainą esame drauge sukūrę ir kartu dainuojame, tačiau kad Gabrielė dainuotų apie tai, kas svarbu man, o aš kalbėčiau apie tai, kas svarbu Gabrielei, atrodė gana keista. Repetuodami turėjome nuostabų laiką! Tikiu, kad ir koncertas bus jaukus, per dainų pertraukas sutarėme vienas kito paklausti, kaip gimė viena ar kita daina.“
Džiugas neabejoja, kad dialogas tarp jo ir Gabrielės egzistuoja, o ši sako, kad tokios bendros patirtys yra visada įdomios.
Šią vasarą, važinėdami iš vieno festivalio į kitą, jiedu, rodos, praleido daugybę galimybių patirti vasarišką džiugesį ir malonumus. Džiugas, pavyzdžiui, šiemet dar nė karto nenakvojo palapinėje. Ir vis dėlto, jei tik galėtų rinktis – festivalis, kuriame nereikia groti ar neįpareigojantis laikas vietoje, kur nereikia skaičiuoti valandų, jis be abejo rinktųsi pastarąjį variantą.
Gabrielė festivaliuose kartais pasilieka, štai ir šią savaitę, po koncerto ji liko Auksinėje girioje, netoli Dubingių, kur vis dar vyksta „Masters of Calm“ festivalis. „Čia beveik nėra interneto, čia nėra laiko, nėra neteisingų sprendimų, labai daug blaivios ekstazės ir saldumynų, o vakarais, prie laužo, mane galima atrasti mušant būgną“, – ji pasakoja ir priduria, kad nakvynę palapinėse yra išmėginusi ne kartą. „Naktį šaltą, dieną – kepa“, – juokiasi.
„Tvirtai ir lengvai“ – tokiais dviem žodžiais dainininkė apibūdintų šią savo vasarą, kurioje dažnai gitara groja Sufjanas Stevensas. Jo dainą „No shade in the shadow of the cross” Gabrielė išrinko savo vasaros daina.
Džiugas pastaruoju metu dažnai klauso atlikėjos Clairo dainos „Juna“. „Lietuvoje nėra tokios tradicijos, tačiau užsienio atlikėjai vasarą albumus kepa vieną po kito, taigi, dainų, kurios patinka yra daug ir jos keičiasi“, – jis sako ir priduria, kad vienas žodis, kuriuos galėtų apibūdinti šią savo vasarą, būtų „eksperimentai“.
Vienas iš jų, panašu, nutiks ir festivalyje „Purpurinis vakaras“, kai Džiugas kartu su Gabriele pradės festivalio pabaigos koncertą. „Tai – nauja patirtis, praturtinanti“, – įsitikinęs dainininkas.
Prieš trejus metus pareiškusi, kad „Purpurinis vakaras“ yra vienas svarbiausių festivalių, Gabrielė juokiasi, kad teks savo teiginį patikrinti: „Per pastaruosius metus gerokai nutolau nuo dainuojamosios poezijos, nes labiau save pažinau – ir kaip žmogų, ir kaip atlikėją. Įsileidau naujų spalvų, pramokau keiktis”.
Ir vis dėlto, autorinė daina Gabrielei išlieka svarbi, reiškianti jos autentiškos patirties iškrovą muzikoje. „Kiekviena daina man – kaip savas vaikas. Kai dirbau padavėja Amerikoje, kolegos paprašė kurti angliškai, kad mane suprastų – pabandžiau, turiu dvi autorines dainas anglų kalba, tačiau anglų kalba eina į protą, o lietuvių – į širdį, tad ja ir dainuoju. Dainos gylį apsprendžia į dainą įdėta energija, atlikėjo rūpestis savimi ir klausytoju. Tačiau pagal reitingus – lengviau, greičiau perprantamas yra tas turinys, kuris dažnai neišbando tavo pasaulio supratimo. Iš tiesų kiekvienas einame savo kelią”, – kalba G. Vilkickytė.
17-asis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“ literatūriniame Lietuvos krašte – Anykščiuose – rugpjūčio 22–24 dienomis. G. Vilkickytės ir D. Širvio pasirodymas – šeštadienį, nuo 18 valandos. Daugiau informacijos – www.purpurinisvakaras.lt.
Šaltinis: Nyksciai
