Aktyvūs prevenciniai smurto artimoje aplinkoje veiksmai, jau metus taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (Smurto orderis) ir kompleksinė pagalba patyrusiems smurtą ar jo pavojų suteikia galimybę ne tik pamatyti smurto visuomenėje mastą, bet ir reikšmingai prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo.
Pernai liepą pradėjus veikti apsaugos nuo smurto orderiui, policijoje registruota beveik 50 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Tuo metu, valstybės finansavimą gavę specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) ir juose dirbantys specialistai pagalbą suteikė daugiau nei 33 tūkst. į juos besikreipusių žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, bendromis įvairių institucijų pastangomis pavyko sukurti sistemą, kuri iš esmės mažina bet kokią toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, padeda apsaugoti į smurtinę aplinką patekusius žmones.
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų ir naujų priemonių reikėjo jau seniai. Bet koks smurtas yra itin neigiamą poveikį keliantis reiškinys, o kai tai yra smurtas ar jo pavojus, kylantis iš artimos aplinkos – tai ypač jautrus klausimas daugeliu aspektų, todėl priimti sprendimai, kai sistema veikia tam, kad geriau apsaugotų būtent smurtą ar jo pavojų artimoje aplinkoje patiriantį žmogų, yra kertinis lūžis siekiant pokyčių. Raginu bet kokį smurtą artimoje aplinkoje patiriančius žmones nekentėti, pasitikėti institucijomis ir kreiptis pagalbos. Ji čia pat, kiekvienam prieinama“, – sako V. Šilinskas.
Policijos departamento vertinimu, Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, jog smurto artimoje aplinkoje problemą reikia spręsti baudžiamojo proceso priemonėmis. Nėra abejonių, kad asmenys, smurtavę prieš savo artimuosius, privalo atsakyti už padarytą nusikaltimą, tačiau metus veikianti nauja prevencinė priemonė – Smurto orderis – skirta užkirsti kelią galimam nusikaltimui, tokiu būdu apsaugant ir potencialią auką, ir nusikaltėliu galintį tapti asmenį.
Sisteminių pokyčių svarbą pabrėžia ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija.
„Nors apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis sulaukė ir vis dar sulaukia tam tikros kritikos, mes, kasdien teikdami pagalbą smurto pavojų patiriantiems asmenims, neabejojame, kad dėl apsaugos nuo smurto orderio asmenys yra kur kas geriau apsaugomi ir šiai dienai tai yra vienintelis efektyvus teisinis būdas tai padaryti, esant smurto artimoje aplinkoje pavojui“, – sako Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė.
Smurto orderis
Siekiant efektyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, 2023 m. liepos 1 d. įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Smurto orderis yra prevencinė priemonė, nukreipta į greitą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimu, 15 parų įpareigojamas laikinai išsikelti iš smurtą patyrusių asmenų aplinkos.
Nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. Policijos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių moterų buvo beveik 7 tūkst. (daugiausia virš 40 m. amžiaus), vyrų – beveik 2 tūkst. (daugiausia virš 50 m. amžiaus). Pavojų keliančių asmenų moterų – virš 1 tūkst. (daugiausia 40-49 m. amžiaus), vyrų – virš 7 tūkst. (daugiausia 30-49 m. amžiaus). SKPC per pirmus 5 šių metų mėnesius pagalbą jau suteikė virš 13 tūkst. asmenų.
Už Smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė ir baudos siekiančios 80- 320 eurų. Bauda už pakartotinį administracinį nusižengimą gali siekti 780 eurų.
Prevencija ir pagalba
Siekiant užtikrinti tinkamą smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei kompleksinę pagalbą patyrusiems smurtą ar jo pavojų, per metus Lietuvoje buvo akredituoti 25 SKPC, iš jų – 18 yra gavę valstybės finansavimą ir veikiantys 10-yje šalies apskričių.
Įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, teikiantis informaciją apie pagalbos galimybes nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar pavojų patiriantiems žmonėms, jų artimiesiems bei teikiantis metodinį palaikymą su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams. Informacija apie centro teikiamą pagalbą pasiekė daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Siekiant, kad visoje šalyje būtų teikiamos kokybiškos paslaugos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, parengta ir patvirtinta vieningus standartus atitinkanti Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa. Pagalbai teikti apmokyta daugiau kaip 70 specialistų.
Svariai išaugęs finansavimas
Per pastaruosius metus lėšos specializuotai kompleksinei pagalbai teikti išaugo du kartus. Tuo metu, Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro veiklai kasmet skiriama 100 tūkst. eurų, dar 75 tūkst. eurų – Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų metodinės pagalbos centrui.
Be to, darbuotojų kompetencijų ugdymui ir visuomenės informuotumo didinimui smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje, skirta beveik 2 mln. eurų 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšų.
Smurtas – opi problema
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Dažniausiai buvo pranešta apie fizinį smurtą, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nebuvo arba apie juos nepranešta. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys.
Daugiau informacijos, ką daryti patyrus smurtą ar jo pavojų artimoje aplinkoje, galite rasti čia.
