Trečiadienį Ministrės Pirmininkės pirmininkaujamos Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijos posėdyje apžvelgta strateginių projektų įgyvendinimo būklė. Šiuo metu pabaigti iš viso trys šio plačios apimties darbų sąrašo projektai, penkis numatoma įgyvendinti iki XVIII-osios Vyriausybės kadencijos pabaigos, dar penki ilgalaikiai projektai bus baigti, kaip ir planuota, vėlesniais metais.
Naujausi šiemet pabaigti strateginiai projektai – veiksmingos, integruotos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos sukūrimas bei kultūros ir švietimo sąveikos įgyvendinimas. Taip pat 2023 m. pabaigoje buvo baigta rengti Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“.
Esmingai patobulinus valstybės lygmens krizių valdymo modelį bei įsteigus Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC) – išskirtinį Vyriausybės kanceliarijos padalinį, sustiprintas ne tik pasirengimas valdyti krizes, bet ir jų prevencijos pajėgumai – sukurtas duomenimis grįstas stebėsenos, analizės ir sprendimų priėmimo procesas. Sustiprintas ir dar vienas svarbus efektyvaus krizių valdymo dėmuo – tarpinstitucinis bendradarbiavimas NATO ir ES formatuose.
Kaip pristatydama strateginį pokytį pažymėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, nuo 2023-ųjų pradžios, NKVC pradėjus veiklą, institucija koordinavo ne vieną operaciją, buvusią visuomenės dėmesio centre ir pasibaigusią sėkmingai – nuo Rusijos hibridinių atakų pavojaus neutralizavimo iki Lietuvos piliečių evakuacijos iš Izraelio 2023 m. spalį, pagalbos misijos nuo žemės drebėjimo nukentėjusioje Turkijoje ir NATO viršūnių susitikimo tarpinstitucinio koordinavimo grėsmių atžvilgiu.
Antrasis šiemet baigtas strateginis projektas – kultūros ir švietimo sąveika. Projektą įgyvendinant sukurta ir įdiegta kultūrinės edukacijos informacinė sistema (KEIS), apimanti daugiau nei 3000 edukacinių paslaugų ir 1400 paslaugų teikėjų, ja naudojantis jau įvyko 36 tūkst. edukacijų, kuriose dalyvauta 925 tūkst. kartų. Be to, KEIS pritaikyta įtraukti ir priešmokyklinio amžiaus vaikus.
Įgyvendinant šį strateginį projektą išplėsta Kultūros paso programa, kuria jau pasinaudojo ir pirmosios užsienio lietuvių mokyklos, taip pat 2022 m. įkurtas Kompetencijų ugdymo ir edukacijos centras (KUKEC) Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, sukurta kultūrinės edukacijos paslaugų pasiūla kuriamoje Neformaliojo suaugusiųjų švietimo (MVG) sistemoje.
Komisijos posėdyje taip pat aptarta įgyvendinamų projektų pažanga ir patvirtinti reikalingi pakeitimai.
Plačiau apie XVIII Vyriausybės strateginę darbotvarkę ir strateginių darbų portfelį – nuorodoje.
Strateginių darbų portfelį sudaro šie projektai: 1) EDtech skaitmeninė švietimo transformacija; 2) ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas; 3) funkcijų peržiūra ir optimalus viešojo valdymo sistemos institucijų tinklas; 4) Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ parengimas; 5) kokybiškos viešosios ir administracinės paslaugos; 6) vidutinės trukmės biudžeto sudarymo ir valdymo tobulinimas; 7) tvari kultūros ir švietimo sąveika (kultūros ir kūrybiškumo įtraukimas į švietimą); 8) veiksminga atsparumo grėsmėms didinimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema; 9) saugi elektros energetikos sistema (elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais); 10) strateginių geležinkelio ir kelių transporto jungčių plėtra; 11) valstybės tarnybos pertvarka; 12) pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“; 13) padidinta inovacijų paklausa Lietuvoje išnaudojant viešųjų pirkimų potencialą. Pastarųjų penkių projektų galutinis įgyvendinimas, kaip planuota, numatytas po 2024 m.
