Buvęs Anykščių mero patarėjas Laimas Fergizas aiškinasi detektyvą – be pėdsakų dingo paminklinis akmuo komsorgui Antanui Ubagevičiui. Kol kas jo pastangos nustatyti, kas ir kaip išgabeno akmenį – nesėkmingos.
Sovietmečiu A. Ubagevičiaus vardu buvo pavadinta viena iš pagrindinių Anykščių gatvių, o jo atminimas įamžintas akmeniu. 1968 m. Anykščių senosios gimnazijos kieme pastatytas atminimo akmuo su iškaltu komjaunuolio ženkleliu ir įrašu: „Šioje vietoje nuo buržuazinių / nacionalistų žuvo / Antanas Ubogevičius / 1931 I 13–1947 X 15 / pirmasis Anykščių gimnazijos / komsorgas.“ Nuo 1997 m. paminklas perstatytas į tikrąją komsorgo žūties vietą – už gimnazijos pastatų, netoli Regioninio parko lankytojų centro.
L. Fergizas apsilankęs nustebo, kad akmuo po žiemos dingo (Laimo Fergizo albumo nuotraukos). „Įdomu, kad nesiseka rasti, kas ir kada tą akmenį pašalino ir kur jis dabar yra. Meras nieko nežino, gal jis nekontroliuoja situacijos ir kas ką nori, tas tą ima? Muziejininkai irgi nežino, komunalininkai sakė pamatę duobę toje vietoje, kur buvo akmuo, ją užpylė ir pjauna žolę, žodžiu, niekas nieko nematė ir nieko nežino“, – stebėjosi L. Fergizas.
Savo socialinėje paskyroje jis kreipėsi į anykštėnus, kad padėtų išnarplioti šitą istoriją, juk akmuo nemažai svėrė, tai reikėjo technikos jį išgabenti, vadinasi, kas nors turėjo matyti, kas jį išvežė. Muziejininkas Raimundas Guobis teigė, kad akmuo turėjo būti pašalintas. „Kiek žinau, tas akmuo bene prieš metus buvo įtrauktas į respublikinį sovietinių okupaciją menančių reliktų, kuriuos reikia pašalinti iš viešųjų erdvių ,sąrašą. Kadangi apie jį beveik niekas nebežinojo, niekam jis nebekliuvo, buvo labai nuošalioje vietoje, tai lengvai ir buvo pašalintas“, – komentavo R.Guobis.
Imantas Umbražiūnas replikavo, kad „galiausiai neliko Anykščių gėdos“. „Miestas gėdos atsikratyti turėtų garsiai, su pasididžiavimu iškilmingai padėti tašką, o ne kgbistiniais metodais, slapta, prisidengiant nakties tamsa, bijant. Ir kad dar mikrovadybą mėgstantis rajono meras tvirtintų, kad jis ne prie ko, nieko nežino, kas vyksta panosėje. Neužtenka fiziškai vogčiomis patraukti akmenį iš parko. Reikia lygiagrečiai tą akmenį pašalinti iš žmonių smegenų. O tam reikalingas aiškinamasis darbas, visuomenės įtraukimas, dvasinis apsivalymas, viešumas“, – atsakė L.Fergizas.
L. Fergizo teigimu, būtų naudinga sužinoti, ar kas iš jo kokį staliuką sodyboje pasigamino, o gal sumalė į skaldą ir užlygino kokią rajono duobę, o gal panaudojo kaip statybinę medžiagą. Buvęs patarėjas žada šitą klausimą dar pagvildenti.
Kas žinoma apie A.Ubagevičių. A. Ubagevičius gimė darbininkų šeimoje. Pirmaisiais pokario metais reiškėsi kaip aktyvus prosovietinės jaunimo grupuotės komjaunimo narys. Nuo 1946 m. rudens, mokykliniais metais, buvo pirminės komjaunimo organizacijos sekretorius, vadintas komsorgu. Jis agitavo ir ragino jaunimą stoti į šią organizaciją, platino agitacines brošiūras. Nors ir buvo raginamas nutraukti prosovietinę veiklą, įspėtas dėl galimų pasekmių, A. Ubagevičius pasirodydavo ginkluotas „Parabel“ pistoletu.
1947 m. spalio 15 d. 16-metis A. Ubagevičius buvo nušautas Anykščių gimnazijos kieme. Likviduotas pagal laisvės gynėjų parengtą planą. Komsorgas buvo palaidotas Anykščių sovietinių karių kapinėse.
Šaltinis: Nyksciai