Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, tobulinančiam atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą. Daugelis pakeitimų susiję su apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės stiprinimu, taip pat su efektyvesniu komunalinių atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemos veikimu.
Kas keistųsi tvarkant padangų, filtrų ir amortizatorių atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones?
Padangų, filtrų, amortizatorių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą siūloma organizuoti tik kolektyviai. Padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas.
Numatoma, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės ir transporto priemonių gamintojų ir importuotojų organizacijos turės įvykdyti aplinkos ministro nustatytas kokybines užduotis.
Atliekų tvarkymo įstatyme padangų gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas turėtų vykdyti ir transporto priemonių gamintojai bei importuotojai, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, ir komplektinių ratų (ratlankių su padangomis) gamintojai bei importuotojai. Ši nuostata nebūtų taikoma padangų restauruotojams, atnaujinantiems Lietuvos vidaus rinkai jau tiektas padangas (ne padangų atliekas).
Dar vienas siūlymas – padangų gamintojams ir importuotojams nereikės dengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo išlaidų, jos bus finansuojamos rinkliavos lėšomis.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nemokamai priimtų tik iš gyventojų buityje susidarančių automobilių, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas.
Kas keistųsi tvarkant alyvos atliekas?
Siūloma alyvos gamintojus ir importuotojus įpareigoti vykdyti kiekybines alyvos atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis.
Įmones, savo reikmėms įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias ne daugiau kaip 25 litrus alyvos per kalendorinius metus, numatoma atleisti nuo Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų alyvos gamintojams ir importuotojams.
Kas keistųsi tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas?
Siūloma nustatyti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir tvarkomų atliekų rūšis, privalėtų turėti atitinkamus Europos standartų sertifikatus minėtų atliekų surinkimui, gabenimui, tvarkymui ir pakartotiniam naudojimui.
Numatoma, kad elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms nereikės dengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo išlaidų, jos bus finansuojamos rinkliavos lėšomis.
Kas keistųsi tvarkant tabako gaminių, jų filtrų atliekas?
Siūloma nustatyti, kad gamintojai ir importuotojai Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą finansavimo pareigą privalės vykdyti kiekvienais metais, pervesdami lėšas už praėjusius kalendorinius metus. Finansiniai įnašai būtų mokami pagal daugiametes fiksuotas sumas. Dėl to gamintojams ir importuotojams kiekvienais kalendoriniais metais nebereikėtų sudaryti sutarčių su komunalinių atliekų tvarkytojais dėl atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo.
Pokyčiai, susiję su reikalavimais atliekų tvarkymo įmonėms
Siūloma, kad aplinkos ministras nustatytų išimtis, kokiais atvejais tvarkant nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas nereikia turėti leidimo jų apdorojimui. Išimtys būtų taikomos nesudėtingoms pirminėms atliekų apdorojimo veikloms. Nustatant šias išimtis būtų užtikrinama, kad apdorojant atliekas nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų pakenkta aplinkai.
Planuojama nustatyti, kadatliekų vežėjams ir surinkėjams neprivaloma registruotis Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kai atliekų surinkimas ar vežimas nėra šių įmonių įprastinė veikla.
Keičiama atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų kainodara
Planuojama, kad į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas galės būti įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas.
Patikslinama, kad į rinkliavos dalį, susijusią su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo kaina, būtų įskaičiuojamos regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomų didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių bei kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos.
Į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį būtų įskaičiuojamos komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros, šių atliekų apdorojimo, taip pat atliekų prevencijai skirtų priemonių įgyvendinimo sąnaudos.
Pasikeitimai, susiję su rūšiuojamuoju surinkimu, savivaldybių motyvavimu
Numatoma, kad Aplinkos ministerija parengs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus ir rūšiuojamuoju surinkimo būdu surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sąrašą, kuriais privalės vadovautis savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir turėtojai, gamintojai ir importuotojai, jų organizacijos.
Savivaldybės būtų įpareigotos prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip atliekų turėtojai rūšiuoja komunalines ir kitas buityje susidarančias atliekas.
Siūloma įpareigoti gamintojus ir importuotojus finansuoti ne tik pakuočių atliekų, bet ir kitų antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų) turėtojų aprūpinimą rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis, taip pat visų iš šių priemonių surinktų atliekų tvarkymą.
Savivaldybes, kurios neįgyvendino Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių, numatoma įpareigoti prisidėti prie Europos Komisijos finansinės sankcijos, kuri būtų skirta Lietuvai už tai, kad nepasiekti Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti tikslai, apmokėjimo.
Pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų veiklos pokyčiai
Pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų organizacijos įsteigta kontrolės taryba ir jos nariai būtų įpareigojami pranešti Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai apie nustatytus galimus teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejus.
Be to, pakuočių organizacijos savo interneto svetainėje kasmet turėtų skelbti apibendrintą informaciją apie kontrolės tarybos atliktų sutartinių įsipareigojimų patikrinimų rezultatus.
Kaip keisis mokesčiai už aplinkos teršimą?
Siūloma patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifą. Eksploatuojant ne keliais judančius mechanizmus, turinčius dokumentus, patvirtinančius jų atitiktį ES išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų ribinėms vertėms, šis mokestis nebūtų didesnis nei eksploatuojant mechanizmus, neturinčius tokių dokumentų .
Taip pat nustatyti ekonominių sankcijų už nuslėptą taršą skyrimo tvarką ir už mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo tvarką, kai mokesčio mokėtojas nuslepia taršą.
Numatyta automatizuoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių deklaracijų teikimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinę sistemą.
Siūloma kiekvienais metais apskaičiuojant sąvartyno mokesčiui taikomą vartotojų kainų indeksą mokestinio laikotarpio liepos mėnesio kainas lyginti su 2023 m. liepos mėnesio kainomis.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokestį už aplinkos teršimą. Šiuo metu mokestis nėra taikomas.
Įstatymų paketas apima Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos, Rinkliavų įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus. Jiems dar turės pritarti Seimas.
Glaustai siūlomi pakeitimai apibendrinti prezentacijoje.
