Sergamumas migrena ir kitais galvos skausmais auga: specialistai atskleidžia, kokios to priežastys ir kaip saugiai kovoti su skausmu
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su galvos skausmu susiduria 40 proc. populiacijos. Tiesa, moterims, palyginti su vyrais, jis pasireiškia dažniau. Specialistai pastebi, kad galvos skausmo paplitimas Lietuvoje auga, o prasidedantis šiltasis vasaros sezonas gali prisidėti prie tam tikrų skausmo rūšių, pavyzdžiui, migrenos, paūmėjimo. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas Saulius Andruškevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Skaistė Žukaitienė atskleidžia dažniausias galvos skausmo priežastis, kokie būdai jo malšinimui yra efektyviausi ir saugiausi, bei kokie požymiai signalizuoja apie rimtesnes ligas.
Pastebi augantį paplitimą
Galvos skausmo tipai yra skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: pirminius ir antrinius. Klinikinėje praktikoje dažniausiems pirminiams galvos skausmo sindromams priskiriami migrena, klasterinis ir įtampos tipo galvos skausmai, tuo tarpu antriniam tipui priskiriami galvos skausmai pasireiškia turint kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, karščiuojant, sergant sinusitu, turint aukštą kraujo spaudimą, stuburo kaklinės srities ligas, galvos traumas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas S. Andruškevičius teigia, kad, remiantis epidemiologiniais tyrimais, dviejų galvos skausmų rūšių – migrenos ir įtampos tipo galvos skausmo – paplitimas pasaulyje kasmet auga.
„Greičiausiai, tam įtakos turi gerėjantis ligos atpažinimas, tobulėjanti diagnostika, taip pat šiuolaikinis gyvenimo tempas, patiriamas stresas, netinkamas poilsio režimas. Tiesa, didėjant visuomenės informuotumui apie galvos skausmo sutrikimus, vis daugiau žmonių nusprendžia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, ieškodami veiksmingų gydymo būdų“, – teigia S. Andruškevičius.
Minėtos galvos skausmo rūšys paplitusios ir Lietuvoje. Pasak gydytojo neurologo, migrena serga maždaug 20 proc. šalies gyventojų, ji įprastai diagnozuojama 20-50 amžiaus asmenims, dažniau – moterims. Tuo tarpu įtampos tipo galvos skausmų statistika nėra tokia tiksli.
Šiltesni orai – didesnė galvos skausmo rizika
S. Andruškevičiaus teigimu, sezonų kaita daliai gyventojų taip pat gal lemti dažnesnius galvos skausmus ir didesnį jų intensyvumą. Dėl temperatūros ir oro drėgmės ar slėgio svyravimų, kurie ypač būdingi pavasarį ir rudenį, bei dienos šviesos pokyčių, gali paūmėti tiek migrena, tiek klasterinis galvos skausmas.
„Be to, pavasarį padidėja alergenų kiekis, lemiantis slogavimą, nosies užgulimą, kuris, nors ir maža dalimi, kelia neigiamą įtaką galvos skausmams. Panašiai ir įtampos tipo galvos skausmai gali būti veikiami sezoninių veiksnių – pastebėta, kad juos dažniau patiria šaltuoju metų periodu dėl mažesnio fizinio aktyvumo, slogesnės nuotaikos, ilgalaikio būvimo uždarose patalpose, daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterių ar telefonų ekranų“, – atkreipia dėmesį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas.
Tiesa, prasidedantis vasaros sezonas taip pat gali būti veiksnys, lemiantis tam tikros galvos skausmo rūšies suaktyvėjimą. Tai įprastai siejama su pakitusia kasdiene veikla, mitybos įpročiais, buvimu karštyje, nepakankamu skysčių suvartojimu.
Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą?
Susidūrus su galvos skausmu dalis gyventojų skuba jį malšinti vartodami vaistus nuo skausmo, kiti pasikliauja homeopatija, treti renkasi kęsti skausmą. Anot gydytojos klinikinės farmakologės S. Žukaitienės, pirmajai kategorijai save priskiriantys gyventojai, rinkdamiesi preparatus galvos skausmui malšinti, pirmiausia turi atkreipti dėmesį į vaisto saugumą.
„Kalbant apie paprastuosius analgetikus, saugiausiu laikomas paracetamolis, nes jo vartojimas sukelia mažiausiai nepageidaujamų reakcijų. Vertinant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, saugiausiais laikomi du – naproksenas ir ibuprofenas. Dėl savo farmakologinių savybių jie pasižymi palankiausiu balansu tarp įvairių organų sistemų nepageidaujamų reakcijų – nedidina miokardo infarkto ar insulto rizikos, o skrandžio pažeidimo rizika yra nedidelė. Tuo tarpu, kitas Lietuvoje populiarus nesteroidinis vaistas nuo uždegimo diklofenakas reikšmingai didina tiek minėtų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, tiek skrandžio pažeidimo riziką“, – sako S. Žukaitienė.
Visgi renkantis tinkamiausius vaistus, skirtus skausmo malšinimui, svarbu atsižvelgti į individualią situaciją. Jaunam, gretutinių ligų neturinčiam gyventojui, nepageidaujamų reakcijų tikimybė, vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo epizodiškai ar trumpą laiką, yra maža. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmogui, ypač sergančiam kardiovaskuline liga ir/ar vartojančiam preparatus nuo kraujo krešulių susidarymo, vaistų nuo skausmo pasirinkimas yra itin svarbus.
„Patariama rinktis tokį nesteroidinį vaistą nuo uždegimo, kuris pasižymi mažiausia tikimybe sukelti nepageidaujamas kardiovaskulines reakcijas. Remiantis įvairių šalių skausmo gydymo rekomendacijomis, veiklioji medžiaga naproksenas yra pirmasis pasirinkimas, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis“, – teigia ji.
Vaisto saugumas turėtų būti svarbiausias kriterijus, renkantis preparatą nuo skausmo, tačiau ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip tinkamai jį vartoti. S. Žukaitienė pastebi, kad vyrauja įsitikinimas, jog kelių skirtingų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas vienu metu gali padidinti jų veiksmingumą. Vis dėlto, moksliniai tyrimai rodo, jog kelių skirtingų veikliųjų medžiagų dubliavimas skausmo geriau nemalšina, o tik didina perdozavimo tikimybę.
„Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai delsiama pradėti vartoti vaistus, tikintis, kad skausmas praeis savaime. Klinikiniais tyrimais yra įrodyta, kad vaisto nuo skausmo veiksmingumas yra didžiausias tuomet, kai jis vartojamas skausmo atsiradimo pradžioje“, – priduria gydytoja klinikinė farmakologė.
Įspėja, kokių simptomų nevalia ignoruoti
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo neurologo, retai pasireiškiantis, lengvo intensyvumo galvos skausmas, kuris nesutrikdo darbingumo ir praeina pailsėjus ar išgėrus nereceptinių preparatų nuo skausmo, dažniausiai nėra pavojingas. Visgi tam tikri simptomai gali signalizuoti apie rimtus sveikatos sutrikimus.
„Tuo atveju, jei kankina stiprūs, dažni ar užsitęsę, ir įprastais analgetiniais vaistais nesuvaldomi galvos skausmai, būtina kreiptis į neurologą dėl konsultacijos. Taip pat nederėtų ignoruoti skausmo, kurį lydi tokie simptomai, kaip pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai, galvos svaigimas, sąmonės praradimas ar kalbos sutrikimai. Galiausiai, pasirodyti gydytojui reikėtų, jei įprasti skausmo malšinimo būdai nepadeda ir būklė nuolat blogėja“, – apibendrina jis.
Jovilė Markovski
Šaltinis: Nyksciai
