Jurbarke vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė su Vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo valdymo agentūros atstovais, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška bei Tauragės regiono savivaldybių merais ir administracijų direktoriais aptarė viešojo valdymo problemas ir iššūkius.
Tauragės regiono savivaldybių atstovams buvo pristatyti Viešojo administravimo, Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymų įgyvendinimo aktualūs klausimai.
2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kuris įtvirtino naują vietos savivaldos modelį.
Naujas vietos savivaldos modelis aiškiai atskyrė mero ir tarybos kompetencijas. Merui suteikta daugiau galių – jis tapo vykdomosios valdžios atstovu. Savivaldybių tarybos dirba kaip atstovaujamoji institucija.
Pasak viceministrės S. Ščajevienės, Dauguma savivaldybių sistemiškai ir sklandžiai sprendė iškilusius klausimus, ieškojo ir rado optimalius problemų sprendimo būdus, įvertindamos tiek teisės aktų reikalavimus, tiek savivaldybės specifiką.
„Metai su naujosios redakcijos Vietos savivaldos įstatymu kėlė ir iššūkių, kurie ne tik sukūrė neapibrėžtumo jausmą, bet ir paskatino glaudų bendradarbiavimą tarp centrinės valdžios ir vietos savivalda. Kartu su savivaldybėmis ne tik sprendėme kasdieninėje veikloje kylančius klausimus, bet ir mokėmės vieni iš kitų“, – teigė viceministrė S. Ščajevienė.
Dirbant pagal naująjį vietos savivaldos modelį išryškėjo kai kurie teisinio reglamentavimo trūkumai – tam tikros praktinio taikymo problemos dėl savivaldybės institucijų kompetencijų, savivaldybės komitetų ir komisijos darbo tvarkos, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumo, mero darbo santykių, vicemerų paskyrimo ir kitos praktikoje kylančios situacijos.
Kita reikšminga viešojo sektoriaus dalis – valstybės tarnyba.
Pasak viceministrės S. Ščajevienės, Lietuvoje šiais metais pradėta įgyvendinti Valstybės tarnybos pertvarka viešajam sektoriui suteikia daugiau galimybių sėkmingai konkuruoti su privačiuoju sektoriumi.
„Pokyčiai nukreipti į didesnį atlygio sistemos lankstumą ir vadovų įgalinimą priimti sprendimus dėl žmogiškųjų išteklių valdymo“, – teigė viceministrė S. Ščajevienė.
Siekiant orientuoti valstybės tarnautojų veiklą į rezultatus, suvienodinta valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiklos vertinimo sistema.
Vykdant valstybės tarnybos pertvarką, siekiama ugdyti valstybės tarnautojų kompetencijas ir lyderystę, reikalingas įvairioms permainoms įgyvendinti.
Įsteigta Viešojo valdymo agentūra, be kita ko, atsakinga ir už centralizuotą valstybės tarnybos vadovų korpuso valdymą, viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo koordinavimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą strateginę analizę ir efektyvumo vertinimą, centralizuotai vykdomus konkursus.
Sudarytos teisinės prielaidos Viešojo sektoriaus darbuotojų registro ir informacinės sistemos atsiradimui. Viešojo sektoriaus darbuotojų registras ir informacinė sistema yra skirta įstaigoms lengviau ir paprasčiau administruoti personalą ir apskaityti darbuotojų darbo užmokestį.
