Ketvirtadienį Briuselyje, likus kelioms savaitėms iki Europos Parlamento rinkimų, ES aplinkos generaliniai direktoriai diskutavo apie būsimos Europos Komisijos planuojamus aplinkosaugos prioritetus ir tolesnį Europos žaliojo kurso įgyvendinimą.
Šiame susitikime Lietuvai atstovavo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Aplinkosaugos pareigūnai kalbėjo, kaip užtikrinti ES biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos iki 2030 m. įgyvendinimą ir tinkamai panaudoti šiam tikslui skirtas finansavimo priemones.
„Lietuva įgyvendina struktūrines saugomų teritorijų reformas, praėjusiais metais buvo priimtas naujas Saugomų teritorijų įstatymas: palengvintas naujų saugomų teritorijų steigimas, leista steigti privačias saugomas teritorijas. Šiuo metu saugomos teritorijos užima 18,53 proc. mūsų šalies teritorijos ir vyksta diskusijos dėl galimo naujų teritorijų steigimo, kurios galėtų prisidėti prie 30 proc. saugomų teritorijų tikslo įgyvendinimo“, – susitikime sakė aplinkos viceministrė R. Radavičienė.
Kaip sektiną pavyzdį ji paminėjo Lietuvoje vykstančias medžių sodinimo akcijas, kurios atitinka ES biologinės įvairovės strategijoje numatytą bendrą ES tikslą iki 2030 m. papildomai pasodinti 3 mlrd. medžių.
Kalbėdama apie vandens valdymo problemas, viceministrė paminėjo, kad, atsižvelgiant į naujus iššūkius, susijusius su klimato kaita, būtina diegti vandenį taupančias technologijas, tvarius vandens valdymo metodus, reikalingus vandens saugumui užtikrinti ir sušvelninti klimato kaitos poveikį.
R. Radavičienės teigimu, siekdama pereiti prie žiedinės ekonomikos, Lietuva kuria stebėsenos centrą, kuris skatins bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus ir dalijantis geriausia tarptautine praktika, o taip pat kuriant inovatyvius sprendimus, norint paspartinti transformaciją žiedinės ekonomikos link ir užtikrinti tvarų išteklių valdymą.
„Kad šioje srityje pasiektume rezultatų, turime skatinti įmones taikyti žiedinio verslo modelius. Mokestinės ir finansinės priemonės gali būti labai svarbios remiant antrines žaliavas naudojančias pramonės šakas, paspartinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Turime kalbėti apie priemones, kurios galėtų dar labiau paskatinti vartotojus naudoti daiktus ilgesnį laiką ir taip skatinti pakartotinio naudojimo ir taisymo kultūrą“, – teigė viceministrė.
Šiame susitikime taip pat buvo diskutuota, kaip efektyviau įtraukti visuomenės atstovus įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.
„Atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą buvo įkurtos dekarbonizacijos darbo grupės, kurių metu gauta virš 500 pasiūlymų, kokios priemonės padėtų Lietuvai įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarimo bei ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. tikslus“, – sakė R. Radavičienė.
Anot jos, toks požiūris leido mąstyti nestandartiškai, pasitelkiant tiek mokslo, tiek verslo bendruomenių patirtį. Be to, tai skatino socialinių partnerių atsakomybės jausmą bei įtrauktį.
Tačiau viceministrė atkreipė dėmesį, kad dabartinių ES pastangų gali nepakakti įveikti kai kurių su klimato kaita susijusių ateities iššūkių. Todėl būtina daugiau investuoti į inovacijas, mokslinius tyrimus ir švietimą, kad būtų padidinti gebėjimai veiksmingai spręsti kylančius iššūkius ir taip pat būtų stiprinamas ES konkurencingumas pasaulyje.
