Gegužės 21 d. 17.15 val. Anykščiuose (Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka, Vyskupo skv. 1) vyks diskusija „Ar Lietuva išliks lietuvių tautos namais?“, kurioje dalyvaus vienas Sąjūdžio kūrėjų, filosofas prof. Vytautas Radžvilas ir politologas, leidėjas dr. Vytautas Sinica.
Pastaruoju metu stebime neregėto masto pagrinde rusakalbių imigraciją į Lietuvą, kurią galima pavadinti sparčiu Lietuvos kolonizavimu. Tuo pačiu stengiamasi panaikinti lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą, iš čia gyvenančių kitataučių nereikalaujama kalbėti lietuviškai. Pirmenybė teikiama ne savo piliečių išsaugojimui bei susigrąžinimui, gimstamumo skatinimui, taigi iš esmės Lietuvos valstybės, lietuvių Tautos ir jos kultūros išsaugojimui, o „pigios darbo jėgos“ atgabenimui.
Tęsiantis tokiai krypčiai, ar lietuviai netaps nebe Lietuvos šeimininkais, bet niekieno nepageidaujamais ir ujamais prašalaičiais savo protėvių žemėje? Ar Lietuva išliks lietuvių tautos namais ir lietuviškos kultūros saugojimo erdve?
„Istorija yra tautų teismas – jos arba pasirenka ir valingai apsisprendžia būti savarankiškos ir aktyvios istorijos veikėjos ir pačios lemti savo likimą, arba tampa kitų tautų grobiu ar savojo abejingumo aukos ir nueina į istorijos užmarštį. Lietuvių tautos šiandien, kaip jau ne vieną kartą ankstesniais amžiais, laukia šis pasirinkimas“, – teigia prof. Vytautas Radžvilas.
Renginio metu bus pristatytos ir dvi knygos: naujausia Vytauto Radžvilo knyga „Istorija kaip tautų teismas“ ir Yoramo Hazony knyga „Nacionalizmo dorybė“ (vertėjas – Vytautas Sinica).
Yoramas Hazony, Izraelio politikos filosofas, knygoje „Nacionalizmo dorybė“ pristato nacionalines valstybes visame pasaulyje norma pavertusį nacionalizmą ir pačias nacionalines valstybes kaip vertingą ir puoselėtiną pasaulio politinę tvarką. Nors nacionalizmas dažnai kaltinamas dėl pasaulio karų ir įtampų, autorius argumentuotai gina priešingą nuostatą, jog būtent nacionalinių valstybių tvarka yra geriausia ir saugiausia politinė tvarka. Ilgia juodintas, nacionalizmas šiandien vėl prisistato pasauliui kaip tautų ir žmonių laisvės sąlyga, atnešusi kultūrinio atgimimo ir politinio išsivadavimo sąjūdžius, o tarp jų ir Lietuvos nepriklausomybę 1918 ir 1990 metais.
Vytauto Radžvilo knygoje „Istorija kaip tautų teismas“ surinkti jo straipsniai istorijos politikos ir istorijos filosofijos tema. Tai vienas giliausių bandymų atsakyti į klausimą, kaip tauta turėtų žvelgti į savo istoriją ir kokiais principais remdamasi formuoti savo kolektyvinę atmintį. Autorius klausia, kas iš tiesų veikia istorijoje ir gali būti savarankiškas jos subjektas, kokius tikslus turime kelti, formuodami savo santykį su istorija.
Šaltinis: Nyksciai
