Apie mano silpnybę – valgymą, manau žinote daugelis kas seka mane ir skaito mano postus.
Ne mažesnė silpnybė nei valgymas pas mane yra bendravimas ir naujų pažinčių ieškojimas.
Todėl nenuostabu, kad po kiekvienos kelionės praplečiu savo pažįstamų ir draugų ratą.
Štai ir paskutinė kelionė į Kretą buvo ne išimtis. Susipažinome su linksma pora iš Vilniaus ir labai komunikabiliais jų dvynukais.
Tad galite visi kartu dabar padėkoti jiems už šią apžvalgą, kurios be jų nebūtų buvę.
Taip jau nutiko, kad jų kaip ir mūsų atostogos Kretoje, pasibaigė tuo pačiu metu, ir į Lietuvą grįžome tuo pačiu lėktuvu.
Dar lėktuve jų vaikai man išūžė ausis apie tai, kaip jie vos parskridę į Vilnių važiuos į kažkokį tašką skanių koldūnų ir varškėtukų.
Minimi varškėtukai mane nelabai sudomino, bet mintis apie labai skanius koldūnus mane „užkabino”.
Tad iš oro uosto dviejų automobilių kolona pasileidome link vaikų išgirto „Koldūnų taško”.
Jei ne mūsų draugai tai tą tašką vargu ar būtume patys radę, nes nuo automobilių stovėjimo aikštelės jo beveik nesimato.
Bet perėjus į kitą pusę iš už medžių išnyra nedidelis kioskelis.
Aišku lauke buvo kiek vėsoka, bet nužvelgęs savo ir Katinienės kelioninius „aprėdus” supratau, kad sportine apranga jei ir įleido į lėktuvą, tai už sukti Vilniuje į kokį restoraną pietų būtų buvę problematiška.
Tad vaikų padrąsinti užsukame į „Koldūnų tašką” pasižiūrėti ką jie čia gero siūlo.
Šaltibarščius vos pamatęs įtraukiau į užsakymą, nes nors ir skanus buvo maistas Graikijoje, bet šaltibarščiams meilė nebuvo dingusi niekur.
Studijuodamas meniu gan linksmai prisijuokiau iš jame surašytų linksmų patiekalų pavadinimų.
Jei kitur greito maisto kioskelyje skaitydamas įprastais pavadinimais surašytą meniu vos nepasineri į miegą, tai čia skaitant juokingus pavadinimus kelis kartus net garsiai susijuokiau.
Kaip jums patiekalų pavadinimai: „karvės bičas”, „varškėčių pusbroliai”, „pataisyk sveikatą”.
Manau rašant patiekalų technologines korteles kolektyvas tiek laiko neužtruko, kiek skyrė pavadinimų kūrimui.
Kadangi kompanija mūsų didelė buvo tai ir maisto gavosi net dvi terbos.
Čilas – 3,50€
Kadangi man buvo suteikta teisė paskanauti visų tą kartą mūsų kompanijos patiekalų, tai pradėdamas nuo čili sriubos padariau didelę klaidą.
Nes ta žaltys buvo tokia karšta, kad tiek betrūko, kad būčiau nudeginęs liežuvio galiuką, dėl ko kuriam laikui būčiau palikęs Lietuvą be kiečiausio maisto apžvalgininko tekstų.
Bet sriuba buvo to verta, o dar ta minkštutė česnako ir žolelių gardintu sviestuku…
Šaltekai – 3,50€
Atvėsusiems Lietuvos orams priminti, kad mes jau valanda kaip Lietuvoje, puikiai padėjo šaltibarščiai.
Po pirmo jų šaukšto aš jau norėjau traukti Lietuvos himną, o po pusę porcijos sriubos prisiminiau, kad sekmadienį Prezidento rinkimai.
Kiaulė – 6,50€
Gruzdinti koldūnai su kiauliena buvo toli nuo tų „sunešiotų”, kuriais prekiauja daugelis kebabų kioskų.
Čia jie nebuvo paskandinti skystame padaže, o padažus rinkomės atskirai.
Man asmeniškai čia puikiai tiko padažų miksas: česnakinis, pikantiškas ir aštrus.
Pataisyk sveikatą – 2,00€
Net vištienos sultinys su šmaikščiu pavadinimu – „Pataisyk sveikatą”, galėčiau lažintis jog buvo ne miltelinis variantas užpiltas verdančiu vandeniu, o natūralus vištienos sultinys.
Stirna – 7,50€
Tos dienos mano topas buvo – virti koldūnai su stirniena, gardinti grybų padažu.
Esu didelis žvėrienos mėgėjas, tad pamatęs kur pasiūloje patiekalus su žvėriena, niekada neatsisakau jų paskanauti.
Sūrio patalai – 6,90€
Na jei esate didelis sūrio maniakas, tai čia užsukę privalote paragauti būtent šių skrudintų koldūnų su milžinišku sluoksniu sūrio, kuris keliant koldūnus nutįs ilgais siūlais nenorėdamas paleisti imamų koldūnų.
Varškės kotletukai – 6,50€
Tai kad varškėtukai buvo gaminami vietoje, o nekepami pusfabrikačiai išdavė jų purumas.
Reikėjo matyti kokiomis akimis į mane žiūrėjo vienas iš dvynių, nors ir jam leidus aš atgnybiau mažytį varškėtuko gabaliuką, norėdamas jį paskanauti.
Vištos fingeriai – 6,50€
Panašaus žvilgsnio susilaukiau ir iš antro dvynio kai atgnybiau gabaliuką jam užsakytų vištienos lazdelių.
Ko ko bet nesitikėjau, kad ir vištieną jie paniruoja patys, nes kaip atrodo šaldyti pusfabrikačiai ir koks jų skonis aš žinau ir atskiriu.
Reziumuoju. Noriu padėkoti mūsų naujiems draugams už puikų laiką praleistą ne tik Kretoje, bet ir sugrįžus į Vilnių. Nes kaip ir minėjau – jei ne jie, mes vargu kada ar būtume užsukę į šį „Koldūnų tašką”.
Toks meniu, kokį siūlo „Koldūnų taškas” man kažkas naujo, nes greito maisto taškai tokio plataus asortimento koldūnų nesiūlo. O kur kelis kart geresnis koldūnų skonis.
Kaip supratau iš naujų draugų pasakojimų šią vietą jie aptikę ne per seniausiai, ir kol kas ji jų nenuvylė.
Tikiuosi ir aš, kad aukštą kokybę jie sugebės išlaikyti ir paplanuos plėtrą į kitus miestus, nes panašūs „Koldūnų taškai” manau prigytų kiekviename mieste į kurį jie ateitų.
Lietuviai koldūnus mėgsta, o jei dar taip skaniai pagamintus…
Vertinu „Koldūnų tašką” 5/5 ir jei plėsitės, tai pirmus taškus atidarykite Kaune ir Klaipėdoje, kad užsinorėjus skanių koldūnų mums su Katiniene nereiktų trenktis į Vilnių.
„Koldūnų taškas”
Kernavės g. 21, Vilnius
Video apžvalga
